Vazoninė lapinė gėlė – krotonmedis

KROTONMEDIS (Croton, syn. Codiaeum). Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas. Gentyje 14 rūšių, išplitusių Ramiojo vandenyno salose. Deko­ratyviausias margalapis krotonmedis (Codiaeum variegatum var, pictum (Lodd.) Mūll. Arg., syn. Co­diaeum pietum Hook., Croton variegatum L.). Da­bar yra išvesta nemažai veislių, kurios skiriasi lapų forma, spalvomis, margumu. Auga šakoto medelio pavidalu. Lapai odiški, dažniausiai tamsiai žali, iš­marginti gelsvomis ir rausvomis dėmėmis. Vienų veislių lapai panašūs į ąžuolo lapus, kitų ilgi ir siauri, pasitaiko’ triskiaučių ir kitokios formos lapų. Žiedai smulkūs, nedekoratyvūs, todėl geriausia juos pašalinti.

Užsienio šalyse krotonmedis labai mėgstamas ir juo puošiamos visuomeninės bei gyvenamos patal­pos.

Dauginimas. Gamybininkai krotonmedį daugina tik vegetatyviniu būdu  –  šaknydina auginius. Selekcininkai, norėdami išvesti naujų veislių ir formų, daugina sėklomis;

Auginiai   ruošiami   iš   ūglių.   Ilgesni,   subrendę ūgliai pjaustomi į 7 – 10 cm ilgio dalis su 2 – 4 pum­purais. Kad auginiai mažiau išgarintų drėgmės, la­pai  surišami.  Pusę  apatinių lapų  galima nuskinti. Saiknydinama 25 – 30° C temperatūroje. Ypač gerai, kai šildomas substratas. Galima šaknydinti specia­liose dauginimo dėžėse ar inspektuose, o po vieną auginį  7 – 8  cm   skersmens  vazonėliuose.   Substratas turi būti pralaidus vandeniui, kad nuo drėgmės pertekliaus   auginiai   nepūtų.   Tinka   rupus   smėlis, durpės.  Auginiai  greičiau  įsišaknija  pamirkyti  8 –  12  valandų   heteraauksino   tirpale   (1,5 – 2   tabletės 1 litrui vandens). Saknydinama žiemą, sausio – ko­vo mėn., dar nepradėjus augti ūgliams.

Kai kurie gėlininkai mėgėjai krotonmedį šakny­dina vandenyje. Kovo – gegužės mėn. aštriu peiliu nupjauna pusiau sumedėjusių ūglių 7 – 10 cm ilgio viršūnes, 4 – 5 valandoms pamerkia į nestiprų kalio permanganato tirpalą, po to į nusistovėjusį vanden­tiekio -ar lietaus vandenį. Uždengia polietileno mai­šeliu ir pastato ant saulėtos palangės. Po 1 – 2 mė­nesių auginiai įsišaknija. Kai šaknys užauga iki 1 – 2 cm ilgio, auginius sodina Į puodelius.

Krotonmedį galima dauginti ir lapais. Aštriu peiliu pjaunamas lapas kartu su pažastiniu pumpu­ru ir plona stiebo žievės juostele. Lapkotis sutrum­pinamas  1/2 – 1/3. Tokie lapų auginiai negiliai sodinami j drėgną, kalio permanganato tirpalu išplau­tą smėlį. Uždengiama stiklu ar polietileno plėvele. Laikoma šviesioje, šiltoje, bet saulės neįkaitintoje vietoje. Kartą per dieną ar kas antra diena sub­strato ir lapų paviršius nupurškiamas vandeniu. Po 2 – 3 savaičių pradeda sprogti pumpurai. Tada prie­danga nuimama. Kai šaknys prasikala, persodinama į vazonėlius.

Vokietijos Federacinėje Respublikoje krotonme-džio auginiai importuojami iš Kenijos, Ruandos ir Izraelio. Dauginimo ūkiuose auginiai po vieną sodi­nami į 7 cm skersmens pilnus durpių vazonėlius. Saknydinama 22 – 24° C temperatūroje po polieti­leno plėvele. Po 8 – 10 savaičių įsišakniję auginiai realizuojami kitiems’ūkiams.

Auginimas. Įsišakniję auginiai po vieną sodina­mi į 8 – 9 cm skersmens vazonėlius. Žemės mišinys sudaromas iš lapinės, velėninės, durpių ir smėlio (2:1:1:1). Į mišinį rekomenduojama pridėti trin­tos medžio anglies, plytų ir samanų. Persodinti au­galai apie dvi savaites dar laikomi 25 – 30° C tem­peratūroje, drėgnoje aplinkoje, dažnai nupurškiami. Vėliau jie auginami šviesiuose, saulėtuose ir šiltuose (20 – 25° C) šiltnamiuose; nepageidautina žemesnė kaip 18° C temperatūra. Krotonmedis pakenčia sau­są orą, tačiau labai naudinga reguliariai purkšti ir laistyti drungnu vandeniu, tada gerai auga ir nesi-veisia voratinklinė erkutė. Jos apipulti augalai nu­meta lapus. Saulėtomis dienomis šiltnamyje santy­kinis oro drėgnumas turėtų būti 80 – 90%. Nors kro­tonmedis mėgsta drėgmę, bet labai šlapioje žemėje auga prastai  –  ima pūti šaknys.

Krotonmedžių, augančių šviesioje vietoje, būna dekoratyvesni lapai. Užpavėsinama tik nuo kaitrios saulės spindulių, Neblogai auga ir atokiau nuo langų. Vasarą augalai 1 – 2 kartus papildomai tręšiami srutomis ir mineralinių trąšų tirpalu (30 g_ 10 1 vandens). Nuo azoto trąšų pertekliaus lapai būna ne tokie spalvingi.Kai augalai užauga 20 – 30 cm aukščio, viršūnė nugnybiama.   Tada   pradeda   augti   šoniniai   ūgliai, augalas šakojasi.

Motininiai augalai auginami panašiai kaip ir jauni. Persodinami kasmet ar kas dveji treji metai. Jiems ruošiamas truputį kitoks žemės mišinys: velė-ninė, lapinė žemė, durpės, smėlis (2:2:1:1). Nau­dinga pridėti medžio anglies ir sauso trinto mėšlo. Žiemą   laikomi   18 – 20° C   temperatūroje,   saugomi nuo skersvėjų.

Sis puošnus kambarinis augalas dar retai augi­namas dėl to, kad trūksta dauginamosios medžiagos. Būtina turėti didesnę krotonmedžių kolekciją, kad jų pakaktų dauginimui. Iš didesnio, gausiai šakoto augalo galima nupjauti 20 – 30 ir daugiau auginių. Realizacijai turi būti gražios formos, ne žemesni kaip 20 cm augalai. Tokie užauga per 6 – 8 mėne­sius.

Pritaikymas. Margais lapais krotonmedžiai yra labai puošnūs. Jais galima dekoruoti įvairias pa­talpas. Mažesni derinami su kitais smulkialapiais vazoniniais augalais. Dideli, šakoti krotonmedžiai tinka didelėms erdvioms patalpoms, žiemos sodams, vestibiuliams puošti. Nemėgsta šaltų patalpų, kur daug dulkių, įvairių dujų teršalų.