KROTONMEDIS (Croton, syn. Codiaeum). Karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalas. Gentyje 14 rūšių, išplitusių Ramiojo vandenyno salose. Dekoratyviausias margalapis krotonmedis (Codiaeum variegatum var, pictum (Lodd.) Mūll. Arg., syn. Codiaeum pietum Hook., Croton variegatum L.). Dabar yra išvesta nemažai veislių, kurios skiriasi lapų forma, spalvomis, margumu. Auga šakoto medelio pavidalu. Lapai odiški, dažniausiai tamsiai žali, išmarginti gelsvomis ir rausvomis dėmėmis. Vienų veislių lapai panašūs į ąžuolo lapus, kitų ilgi ir siauri, pasitaiko’ triskiaučių ir kitokios formos lapų. Žiedai smulkūs, nedekoratyvūs, todėl geriausia juos pašalinti.
Užsienio šalyse krotonmedis labai mėgstamas ir juo puošiamos visuomeninės bei gyvenamos patalpos.
Dauginimas. Gamybininkai krotonmedį daugina tik vegetatyviniu būdu – šaknydina auginius. Selekcininkai, norėdami išvesti naujų veislių ir formų, daugina sėklomis;
Auginiai ruošiami iš ūglių. Ilgesni, subrendę ūgliai pjaustomi į 7 – 10 cm ilgio dalis su 2 – 4 pumpurais. Kad auginiai mažiau išgarintų drėgmės, lapai surišami. Pusę apatinių lapų galima nuskinti. Saiknydinama 25 – 30° C temperatūroje. Ypač gerai, kai šildomas substratas. Galima šaknydinti specialiose dauginimo dėžėse ar inspektuose, o po vieną auginį 7 – 8 cm skersmens vazonėliuose. Substratas turi būti pralaidus vandeniui, kad nuo drėgmės pertekliaus auginiai nepūtų. Tinka rupus smėlis, durpės. Auginiai greičiau įsišaknija pamirkyti 8 – 12 valandų heteraauksino tirpale (1,5 – 2 tabletės 1 litrui vandens). Saknydinama žiemą, sausio – kovo mėn., dar nepradėjus augti ūgliams.
Kai kurie gėlininkai mėgėjai krotonmedį šaknydina vandenyje. Kovo – gegužės mėn. aštriu peiliu nupjauna pusiau sumedėjusių ūglių 7 – 10 cm ilgio viršūnes, 4 – 5 valandoms pamerkia į nestiprų kalio permanganato tirpalą, po to į nusistovėjusį vandentiekio -ar lietaus vandenį. Uždengia polietileno maišeliu ir pastato ant saulėtos palangės. Po 1 – 2 mėnesių auginiai įsišaknija. Kai šaknys užauga iki 1 – 2 cm ilgio, auginius sodina Į puodelius.
Krotonmedį galima dauginti ir lapais. Aštriu peiliu pjaunamas lapas kartu su pažastiniu pumpuru ir plona stiebo žievės juostele. Lapkotis sutrumpinamas 1/2 – 1/3. Tokie lapų auginiai negiliai sodinami j drėgną, kalio permanganato tirpalu išplautą smėlį. Uždengiama stiklu ar polietileno plėvele. Laikoma šviesioje, šiltoje, bet saulės neįkaitintoje vietoje. Kartą per dieną ar kas antra diena substrato ir lapų paviršius nupurškiamas vandeniu. Po 2 – 3 savaičių pradeda sprogti pumpurai. Tada priedanga nuimama. Kai šaknys prasikala, persodinama į vazonėlius.
Vokietijos Federacinėje Respublikoje krotonme-džio auginiai importuojami iš Kenijos, Ruandos ir Izraelio. Dauginimo ūkiuose auginiai po vieną sodinami į 7 cm skersmens pilnus durpių vazonėlius. Saknydinama 22 – 24° C temperatūroje po polietileno plėvele. Po 8 – 10 savaičių įsišakniję auginiai realizuojami kitiems’ūkiams.
Auginimas. Įsišakniję auginiai po vieną sodinami į 8 – 9 cm skersmens vazonėlius. Žemės mišinys sudaromas iš lapinės, velėninės, durpių ir smėlio (2:1:1:1). Į mišinį rekomenduojama pridėti trintos medžio anglies, plytų ir samanų. Persodinti augalai apie dvi savaites dar laikomi 25 – 30° C temperatūroje, drėgnoje aplinkoje, dažnai nupurškiami. Vėliau jie auginami šviesiuose, saulėtuose ir šiltuose (20 – 25° C) šiltnamiuose; nepageidautina žemesnė kaip 18° C temperatūra. Krotonmedis pakenčia sausą orą, tačiau labai naudinga reguliariai purkšti ir laistyti drungnu vandeniu, tada gerai auga ir nesi-veisia voratinklinė erkutė. Jos apipulti augalai numeta lapus. Saulėtomis dienomis šiltnamyje santykinis oro drėgnumas turėtų būti 80 – 90%. Nors krotonmedis mėgsta drėgmę, bet labai šlapioje žemėje auga prastai – ima pūti šaknys.
Krotonmedžių, augančių šviesioje vietoje, būna dekoratyvesni lapai. Užpavėsinama tik nuo kaitrios saulės spindulių, Neblogai auga ir atokiau nuo langų. Vasarą augalai 1 – 2 kartus papildomai tręšiami srutomis ir mineralinių trąšų tirpalu (30 g_ 10 1 vandens). Nuo azoto trąšų pertekliaus lapai būna ne tokie spalvingi.Kai augalai užauga 20 – 30 cm aukščio, viršūnė nugnybiama. Tada pradeda augti šoniniai ūgliai, augalas šakojasi.
Motininiai augalai auginami panašiai kaip ir jauni. Persodinami kasmet ar kas dveji treji metai. Jiems ruošiamas truputį kitoks žemės mišinys: velė-ninė, lapinė žemė, durpės, smėlis (2:2:1:1). Naudinga pridėti medžio anglies ir sauso trinto mėšlo. Žiemą laikomi 18 – 20° C temperatūroje, saugomi nuo skersvėjų.
Sis puošnus kambarinis augalas dar retai auginamas dėl to, kad trūksta dauginamosios medžiagos. Būtina turėti didesnę krotonmedžių kolekciją, kad jų pakaktų dauginimui. Iš didesnio, gausiai šakoto augalo galima nupjauti 20 – 30 ir daugiau auginių. Realizacijai turi būti gražios formos, ne žemesni kaip 20 cm augalai. Tokie užauga per 6 – 8 mėnesius.
Pritaikymas. Margais lapais krotonmedžiai yra labai puošnūs. Jais galima dekoruoti įvairias patalpas. Mažesni derinami su kitais smulkialapiais vazoniniais augalais. Dideli, šakoti krotonmedžiai tinka didelėms erdvioms patalpoms, žiemos sodams, vestibiuliams puošti. Nemėgsta šaltų patalpų, kur daug dulkių, įvairių dujų teršalų.