Diegavirtės sukėlėjai: Pythium, Rhizoctonia, hielaviopsis, Cylindrocarpon genčių grybai. Jie pažeidžia daugelio augalų (begonijų, fikų, kaloeolarijų r kt.) daigus ir auginius. Pasireiškia kaip šaknų uodoji kojelė. Puvinys apima daigų- šaknis ir augalas sunyksta. Grybai gyvena dirvoje ir ant augalų liekanų. Infekcijos šaltiniai: dirva, vanduo, žemės dirbimo įrankiai, indai.
Anturių diegavirtė (Pythium splendens Braun., P. ultimum Trow.)
Serga įvairaus amžiaus augalai. Į apkrėstą dir-ą pasodinti anturių daigai žūva per 3 savaites. Pažeistų augalų lapai pilkėja ir gelsta, šaknys ruduoja, minkštėja, traukiasi. Sergantys anturiai silpnai auga, lapkočiai pilkėja, lapų smaigaliai pasidaro permatomi. Vėliau lapai, pradedant viršutiniais, gelsta ir džiūva. Sergančių anturių šaknys ruduoja, pūva. Dažnai augalai užsikrečia persodinti į naują dirvą. Liga plinta per drėgnoje, supuolusioje dirvoje, esant aukštai temperatūrai.
Apsauga. Persodintus anturius rekomenduojama tuojau pat palaistyti 0,2% kaptanu, 0,3% cinebu arba polikarbacinu (1 m2 nuo 5 iki 8 litrų, priklauso nuo amžiaus). Laistyti ir pradėjusius sirgti augalus
Labai pažeistus anturius būtina šalinti, o likusius laistyti nurodytais fungicidais 1 m spinduliu.
Begonijų diegavirtė (suk. Pythium debaryanum Hessė, Rhizoctonia solani Kuhn., Phytophthora D B.)
Daigai ir jauni sodmenys gelsta ar baltuoja, kartais paruduoja-ir žūva per keletą dienų. Senesnių augalų stiebai pūva prie pagrindo, nekrozė plinta stiebu aukštyn, kartais pūva ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai minkštėja. Daigyne liga pasireiškia • židiniais. Senesni augalai serga retokai. Ligos sukėlėjai labiau apninka augančius supuolusioje dirvoje, labai drėgnoje aplinkoje, per tankiai susodintus.
Apsauga. Augalų neperlaistyti, šalinti ligotus daigus, greta esančius augalus palaistyti 0,2% kaptanu, 0,3% kuprozanu (į l/m2 6 1). Prieš sėją ar sodinimą į dirvą galima įterpti kaptano arba cinebo 40 – 50 g/m2.
Dracenų rizoktoniozė (suk. Rhizoctonia solani Kuhn.)
Pažeisti1 augalai silpnai auga, lapų viršūnės ruduoja. Ligos požymiai išryškėja ant pašaknio ir šaknų. Puvinio paliestos šaknys apsitraukia nešvariai baltu valkčiu (grybiena su bazidėmis ir bazidėsporomis). Augalai labiau serga per drėgnoje dirvoje.
Apsauga. Smarkiai pažeistus augalus šalinti. Pastebėjus ligos požymius, laistyti 0,2% kaptanu, 0,1% fundazolu, 0,1% bailetonu arba topsinu-M. Augalą galima išimti iš vazono ir šaknyną panardinti šiose fungicidų suspensijose.
Šakniapudis (suk. Thielaviopsis basicola Ferr.)
Dirvoje grybas sukelia šaknų puvinius, ypač esant staigiems temperatūros svyravimams, laistant gėles per šaltu vandeniu. Liga pažeidžia begonijas, san-paulijas, durnaropes, krotonmedžius ir daugelį kitų gėlių. Tokie augalai skursta, lapai gelsta.
Apsauga. Dezinfekuoti dirvą, taip pat indus ir įrankius. Gėles auginti tinkamos reakcijos dirvoje. Pažeistus augalus laistyti 0,3% cinebu, 0,05% fundazolu, 0,05% bailetonu.
Difenbachijų pašaknio puvinys (suk. Phytophthora parasitica Dast, Erminia dieffenbachiae, Pythium sp.)
Prie stiebo pagrindo atsiranda smulkios, greit didėjančios, netaisyklingos, rudos, drėgnos dėmės. Jos gali apimti visą stiebą. Liga ypač greit plinta drėgnoje aplinkoje, aukštoje temperatūroje (aukštesnėje kaip 20° C).
Apsauga. Ligotus augalus šalinti iš šiltnamio, greta augusius laistyti 0,1% ridomilu, 0,2% kaptanu, 0,3% cinebu arba vario oksichloridu. Pakartotinai purkšti po 2 savaičių.
Sklerotiniai puviniai (suk. Sclerotinia scterotio-rum Lib. de Bary)
Pažeisto augalo pūva stiebo pagrindas ir augalas netrukus sunyksta. Apniktos dalys apsitraukia baltu, panašiu į vatą pelėsiu ir atsiranda juodi vaisiakūniai (skleroeiai), kurie gali gana ilgai išgyventi dirvoje (2 ir daugiau metų), palankiomis sąlygomis (drėgmės, šilumos) sudygsta. Sukėlėjas pažeidžia daugelį augalų.
Apsauga. Sudaryti augalams palankų drėgmės, šviesos ir temperatūros režimą, žemę dezinfekuoti. Dauginti tik sveikus augalus, ligotus šalinti ir naikinti. Augalus purkšti 0,1% ir laistyti 0,05% bailetonu ar fundazolu kas 15 – 20 dienų 2 – 3 kartus.
Kekerinis puvinys (suk. Botrytis cinerea Fr. ir kt.)
Grybas labai dažnas ant negyvų ar sužalotų augalų, bet neretai pažeidžia ir sveikus augalus. Liga labiau plinta, kai patalpoje per. drėgnas oras, ji blogai vėdinama ir kai augalai dėl nepalankių sąlygų (per tankiai auga, trūksta šilumos ir šviesos) pasidaro neatsparūs. Greičiau apsikrečia mechaniškai pažeisti augalai. Jie labiau serga žiemą ir rudenį, kai šiltnamiuose trūksta šviesos. Ligos sukėlėjai pažeidžia begonijas, sanpaulijas, fikus, dracenas ir kitas vazonines gėles.
Apsauga. Šiltnamiuose palaikyti švarą, juos gerai vėdinti ir. šildyti, kad drėgmė nesikondensuotų. Laistant neaplieti augalų viršūnių ir lapų. Kompostinė žemė turi būti: gerai išpūdyta. Nepertręšti augalų, ypač azotu. Laiku juos valyti, rūpestingai šalinti liekanas, purkšti fungicidais: 0,4% cinebu, 0,1% fundazolu.
Anturių kekerinis puvinys (suk. Botrytis cinerea Pers.)
Liga dažniau pažeidžia pažiedlapius, ypač baltų jr rožinių spalvų. Ant jų atsiranda padrikos tamsios dėmelės. Jeigu drėgna, žiedai pūva, pažiedla-piai apsitraukia apnašomis su konidijakočiais bei konidijomis, Konidijos plinta per orą ir vandenį, o liga, kai šiltnamiuose drėgna, vėsu, smarkiai svyruoja temperatūra.
Apsauga. Šiltnamiuose palaikyti pastovią temperatūrą. Žiemą ir rudenį laistant neaplieti lapų ir žiedų. Ligos pažeistus žiedus šalinti, augalus purkšti 0,15% euparenu arba kaptanu, 0,3% cinebu, Pakartotinai purkšti po 7 – 10 dienų.
Begonijų kekerinis puvinys (suk. Botrytis cinerea Pers. ex Fr.)
Lapus išmargina rusvos, ovalios, greitai besiplečiančios dėmės. Jų atsiranda žiedlapių pakraščiuose, kartais liga pažeidžia stiebus.’ Ligoti lapai deformuojasi, krinta, stiebai pūva nuo viršaus ir džiūva. Pažeistų audinių paviršius apsitraukia pilkomis grybo apnašomis su vaisiakūniais. Liga plinta per drėgnoje aplinkoje.
Apsauga. Vėsiomis, apsiniaukusiomis dienomis šiltnamyje reikia pakelti temperatūrą ir jį dažniau vėdinti. Nedrėkinti augalų lapų. Išryškėjus ligos požymiams, augalus purkšti 0i2% euparenu, 0,15% fundazolu arba 0,1% bailetonu.
Netikrosios miltligės (Peronosporaceae)
Micelis įsiskverbęs į audinius, paviršiuje matyti tik konidijakočiai. Zoosporos platinamos vandens ir vėjo. Augalai dažniau serga labai drėgnoje, blogai vėdinamoje aplinkoje, kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai. Liga pažeidžia kalceolarijas, raktažoles ir daugelį kitų augalų. Apniktų lapų apatinė pusė apsitraukia balkšvai pilku pelėsiu, viršutinėje pusėje atsiranda gelsvos, vėliau ruduojančios dėmės. Lapai krinta, augalai skursta. Grybas taip pat pažeidžia žiedus ir žiedpumpurius.
Apsauga. Auginti miltligei atsparias veisles. Augalus saikingai laistyti, jų nepertręšti, šiltnamius gerai vėdinti. Ligotas augalo dalis atsargiai, neišplatinant sporų, pašalinti. Augalus purkšti vario preparatais, polikarbacinu ar cinebu. Fundazolas ar benomilas neveiksmingi.
Tikrosios miltligės (Erysiphaceae)
Micelis išraizgo apniktų augalų paviršių. Dauginasi konidijomis ir askosporomis. Grybui palankus sausas ir šiltas oras. Liga pažeidžia begonijas, sanpaulijas, tetrastigmas, cinerarijas ir kitas vazonines gėles. Pirmieji ligos požymiai – šviesiai žalsvos dėmės ant lapų, vėliau jie. apsitraukia apnašomis.
Apsauga. Auginti miltligei atsparias veisles. Stengtis šiltnamyje palaikyti pastovią temperatūrą, augalų nepertręšti, ypač azotu. Juos purkšti ir dulkinti sieros preparatais, karatanu (0,1%), fundazolu (0,1%), bailetonu (0,1%).
Anturių miltlige – (suk. Erysiphae communis Gnev.)
Miltlige apkrėsti lapai apsitraukia neryškiomis apnašomis. Jos pamažu apima visą lapo paviršių. Po 3 – 4 savaičių arrt jų atsiranda tamsūs taškeliai (grybo kleistoteciai). Sergantys lapai parunda, džiūva. Liga labiau plinta šiltuose ir drėgnuose šiltnamiuose.
Apsauga. Išryškėjus ligos požymiams, augalus purkšti 0,2% euparenu, 0,1% nimrodu, 0,1% baile-4onu. Pakartotinai purkšti po 7 – 10 dienų. Minėtus fungicidus patartina kaitalioti. Ligotus lapus geriau šalinti.
Begonijų tikroji miltlige (suk. Oidium begoniae Putt.)
Lapus ir žiedkočius aptraukia baltos apnašos, kurios plinta ir- neretai apima visą lapą. Pažeisti lapai krinta, augalas pasidaro nedekoratyvus.
Apsauga. Nesodinti augalų per tankiai, jų neperlaistyti. Purkšti augalus 0,1% bailetonu, 0,1% fundazoilu, 0,1% nimrodu.
Sanpaulijų tikroji miltlige (suk. Oidium sp.) Lapkočiai, žiedkočiai ir žiedsosčiai apsitraukia baltomis apnašomis. Lapų audiniai ruduoja. Pažeisti augalai blogiau vystosi, silpniau žydi. Liga labiau plinta aukštoje temperatūroje ir labai drėgnoje aplinkoje.
Apsauga. Dauginimui imti tik sveikų augalų lapus. Išryškėjus ligos požymiams, apkrėstus lapus pašalinti, augalus purkšti 0,1% fundazolu arba nimrodu.
Rūdys (Uredinea)
Lapų apatinėje pusėje formuojasi geltonos, rudos ar juodos pustulės, kurių viduje dulkančių sporų masė. Pažeisti augalai skursta, krinta lapai. Sporas platina vanduo, vėjas ir vabzdžiai. Serga anturiai, fuksijos ir daugelis vazoninių gėlių.
Apsauga. Tręšti augalus įvairiapusiškai, laistyti saikingai, ligotus šalinti ir naikinti. Periodiškai purkšti 0,4% cinebu, polikarbacinu ar kuprozanu.
Fuzariozės (Fusarium)
Šias ligas sukeliantys grybai gyvena dirvoje ant pūvančių augalų liekanų, todėl jie pirmiausia pažeidžia augalo pašaknio zoną. Serga anturiai, difen-toachijos, fikai, sanpaulijos, daturos ir kt. Ligų apnikti augalai gelsta, vysta. Puvinio pažeistos vietos apsitraukia pelėsiu.
Apsauga. Auginti atsparias veisles, dauginti tik sveikus augalus, ligotus naikinti. Laistyti švariu vandeniu, tręšti ir laistyti saikingai. Šiltnamius gerai vėdinti. Dezinfekuoti žemę. Purkšti ir laistyti augalus cinebu arba kaptanu. Fundazolu purkšti 0,1%, laistyti 0,05%) koncentracijos suspensija.
Anturių fuzariozė (suk. Fusarium oxysporum Schlecht, F. avenaceum (Fr.).
Pažeistų augalų lapai pilkėja ir gelsta, stiebo pjūvyje matyti parudavę vandens indai. Vėliau jie visiškai sunyksta. Jei ligos sukėlėjas yra F. avenaceum, tai ruduoja viršutinė stiebo dalis. Audiniai minkštėja, jų paviršius apsitraukia balzganomis ar rausvomis apnašomis. Liga plinta konidijomis
Apsauga. Naikinti piktžoles prie šiltnamių, nes jos gali pernešti ligos sukėlėjus. Ligotus augalus šalinti ir naikinti, greta esančius laistyti 0,2% fundazolu arba topsinu-M
Fikų fuzariozė (suk. Fusarium avenaceum (Fr.) Sacc, F, culmorum (Sm.) Sacc).
Prie stiebo pagrindo atsiranda tamsesnių ar šviesesnių sesnių rudų dėmių, kurios sparčiai besiplėsdamos dažnai apjuosia visą stiebą. Jų paviršiuje formuojasi rožinės apnašos.
Apsauga. Persodintus daigus palaistyti 0,1% fundazolu arba topsinu-M. Sergančius augalus šalinti.
Strelicijų fuzariozė (suk. Fusarium moniliforme Scheld., F. oxysporum Schl.)
Pažeisti augalai neauga, lapai šviesėja, neretai lapų pakraščiai džiūsta, jų pagrindas ruduoja, šaknys taip pat ruduoja, pūva. Liga ypač plinta drėgnoje aplinkoje.
Apsauga. Ligotus augalus šalinti su šaknimis ir aplinkine žeme. Laistyti dirvą 0,2% fundazolu arba topsinu-M (6 – 10 l/m2).
Sukėlėjas Fusarium poae Wr. pažeidžia žiedpumpurių viršūnes. Jų viduje matyti tamsiai rudos žiedo dalys. Ligą platina erkės. Ji dažnesnė rudenį.
Apsauga. Naikinti piktžoles. Augalus purkšti 0,1%fundazolu. Pakartotinai purkšti po 4 – 5 dienų.
Sukėlėjas Fusarium avenaceum (F.r.) Sacc, F. culmorum (Sm.) Sacc. pažeidžia apyžiedžius ir jų pamatinę dalį – atsiranda padrikos dėmės. Per drėgnoje aplinkoje dėmės apsitraukia šviesiomis apnašomis. Liga labiau plinta šiltose ir drėgnose patalpose’.
Apsauga. Salinti ligotus žiedus. Prieš skleidžiantis žiedynams augalus purkšti 0,1% fundazolu arba topsinu-M.
Vytuliai (suk. Verticilliurn, Phialofphora ir kitų genčių grybai).
Šios ligos sukėlėjai užkemša augalų vandens indus. Sie paruduoja. Be to, grybas išskiria augalui kenksmingus toksinus. Pažeisti augalai staigiai vysta. Gali sirgti strelicijos, durnaropės, tetrastigmos, krotonmedžiai ir kt.
Apsauga. Dirvą dezinfekuoti. Pažeistus augalus kuo greičiau šalinti ir naikinti. Juos tręšti saikingai. Dauginti tik sveikus augalus, juos purkšti ir laistyti fundazolu ar cinebu.
Dėmėtligės (suk. Alternaria, Cercospora, Gloesporium, Heterosporium, Marsonina, Phyllosticta, Ramularia, Septoria ir kitų genčių grybai)
Lapus ir stiebus išmargina gelsvos, rudos, pilkos, rausvos, juodos dėmės, neretai su tamsesniu pakraščiu. Jos plečiasi arba dėmių daugėja. Lapai gelsta, augalai skursta ir nyksta. Serga anturiai, strelicijos, fikai ir dauguma kitų gėlių.
Apsauga. Augalus, purkšti fungicidais (cinebu, kaptanu, kuprozanu, fundazolu).
Anturių septoriozė (suk. Septoria anthurii Kotth.)
Liga pažeidžia lapus ir apyžiedžius. Ant lapų atsiranda daug nedidelių, apvalių dėmių, iš pradžių būna -pilkos, vėliau pasidaro rusvos, su tamsiai rudais apvadais. Jos susiliedamos pažeidžia didelę lapo dalį. Panašiai būna ir supažiedlapiais. Dėmių paviršiuje formuojasi tamsūs piknidžiai. Piknospo-ros plinta su oru ir vandeniu.
Apsauga. Pastebėjus pirmus ligos požymius, augalus purkšti 0,1% fundazolu arba topsinu-M, 0,2% ditanu arba 0,4% cinebu. Salinti ligotus lapus ir žiedus.
Anturių antraknozė (suk. Colletotrichum gloesporioides Penz.)
Ant anturių lapų atsiranda apvalios ar ovalios dėmės, iš pradžių pilkšvai gelsvos, vėliau rudos. Joms susiliejus lapai ima džiūti. Dėmių paviršiuje formuojasi acervuliai, brandinantys konidijas.
Apsauga. Žiemą ir rudenį laistant neaplieti lapų. Ligotus lapus šalinti, augalus purkšti 0,2% ditanu, 0,1% fundazolu ar topsiinu M. Pakartotinai purkšti po 10 – 14 dienų. Nuolat šalinti ligotus lapus, kitaip purškimas nepadės.
Begonijų filostiktozė (suk. Phyllosrtcta begoniae Brun.)
Ant begonijų lapų atsiranda ovalios, rusvos ar rausvos dėmės. Jų vidurys kiek šviesesnis, su tam* šiomis piknidžių dėmelėmis.
Apsauga. Nesveikus lapus šalinti, augalus purkšti 0,15% fundazolu, 0,2% ditanu-M.
Dracenų filostiktozė (suk. Phyllosticta maculicola)
Lapus išmargina apvalios, rausvai rudos dėmės su gelsvu apvadu. Dėmės dažniausiai rudos, su šviesiu apvadu ir tamsiais vaisiakūniais. Apnikti ligos sukėlėjų jaunį daigai gali žūti. Labai drėgnoje aplinkoje pažeistos vietos apsitraukia rausvomis apnašomis.
Apsauga. Nesveikus lapus šalinti, augalus purkšti 0,2% kaptanu arba 0,2% ditanu, 0,1% fundazolu, topsinu M. Pakartotinai purkšti po 10 – 12 dienų.
Fikų antraknozė (suk. Collelotrichum gtoeosporioides Penz.)
Pirmiausia gelsta ir ruduoja lapų viršūnės, paskui kraštai, vėliau liga plinta link centrinės gyslos. Dėmių paviršiuje, dažniausiai išilgai lapo gyslų, formuojasi rožiniai acervuliai. Augalai dažniau serga, kai per didelis oro drėgnumas.
Apsauga. Ligotus lapus šalinti ir naikinti. Augalus purkšti 0,2% ditanu arba 0,3% cinebu. Pakartotinai purkšti po savaitės.
Fikų filostiktozė (suk. Mycosphaerella bolleana Sacc. ir kitų genčių grybai)
Lapus išmargina šviesios ar tamsiai rudos, apvalios, iki 2 cm skersmens dė’mės, neretai su tamsesniu apvadu Jų viduryje formuojasi juosvi grybienos ir vaisiakūnių telkiniai. Liga plinta per drėgnoje aplinkoje. Kambariuose gėlės šia liga beveik neserga.
Apsauga. Ligotus lapus šalinti, augalus purkšti 0,2% kaptanu arba ditanu, 0,4% cinebu. Pakartotinai purkšti po 10 – 12 dienų.
Suodgrybiai. (suk. Capnodium, Fumago ir kitų genčių grybai)
Suodgrybiai auga ant. čiulpiančiųjų vabzdžių (amarų, baltasparnių, skydamarių, cikadelių ir kt.) cuikringų išmatų. Pažeisti lapai apsitraukia juodomis, panašiomis į suodžius apnašomis, kurios trukdo fotosintezę.
Apsauga. Naikinti čiulpiančiuosius kenkėjus, augalus valyti ir plauti.