Vazoninių gėlių gribinės ligos

Diegavirtės sukėlėjai: Pythium, Rhizoctonia, hielaviopsis, Cylindrocarpon genčių grybai. Jie pažeidžia daugelio augalų (begonijų, fikų, kaloeolarijų r kt.) daigus ir auginius. Pasireiškia kaip šaknų uodoji kojelė. Puvinys apima daigų- šaknis ir augalas sunyksta. Grybai gyvena dirvoje ir ant augalų liekanų. Infekcijos šaltiniai: dirva, vanduo, žemės dirbimo įrankiai, indai.

Anturių diegavirtė (Pythium splendens Braun., P. ultimum Trow.)

Serga įvairaus amžiaus augalai. Į apkrėstą dir-ą pasodinti anturių daigai žūva per 3 savaites. Pažeistų augalų lapai pilkėja ir gelsta, šaknys ru­duoja, minkštėja, traukiasi. Sergantys anturiai silp­nai auga, lapkočiai pilkėja, lapų smaigaliai pasi­daro permatomi. Vėliau lapai, pradedant viršutiniais, gelsta ir džiūva. Sergančių anturių šaknys ruduoja, pūva. Dažnai augalai užsikrečia persodinti į nau­ją dirvą. Liga plinta per drėgnoje, supuolusioje dir­voje,  esant aukštai temperatūrai.

Apsauga. Persodintus anturius rekomenduojama tuojau pat palaistyti 0,2% kaptanu, 0,3% cinebu ar­ba polikarbacinu (1 m2 nuo 5 iki 8 litrų, priklauso nuo amžiaus). Laistyti ir pradėjusius sirgti augalus
Labai pažeistus anturius būtina šalinti, o likusius laistyti nurodytais fungicidais 1 m spinduliu.

Begonijų diegavirtė (suk. Pythium debaryanum Hessė, Rhizoctonia solani Kuhn., Phytophthora D B.)

Daigai ir jauni sodmenys gelsta ar baltuoja, kar­tais paruduoja-ir žūva per keletą dienų. Senesnių augalų stiebai pūva prie pagrindo, nekrozė plinta stiebu aukštyn, kartais pūva ir apatiniai lapai. Pa­žeisti audiniai minkštėja. Daigyne liga pasireiškia • židiniais. Senesni augalai serga retokai. Ligos sukėlėjai labiau apninka augančius supuolusioje dir­voje, labai drėgnoje aplinkoje, per tankiai susodin­tus.

Apsauga. Augalų neperlaistyti, šalinti ligotus daigus, greta esančius augalus palaistyti 0,2% kap­tanu, 0,3% kuprozanu (į l/m2 6 1). Prieš sėją ar sodinimą į dirvą galima įterpti kaptano arba cinebo 40 – 50 g/m2.

Dracenų   rizoktoniozė (suk.   Rhizoctonia   solani Kuhn.)

Pažeisti1 augalai silpnai auga, lapų viršūnės ru­duoja. Ligos požymiai išryškėja ant pašaknio ir šak­nų. Puvinio paliestos šaknys apsitraukia nešvariai baltu valkčiu (grybiena su bazidėmis ir bazidėsporomis). Augalai labiau serga per drėgnoje dirvoje.

Apsauga. Smarkiai pažeistus augalus šalinti. Pa­stebėjus ligos požymius, laistyti 0,2% kaptanu, 0,1% fundazolu, 0,1% bailetonu arba topsinu-M. Augalą galima išimti iš vazono ir šaknyną panardinti šiose fungicidų suspensijose.

Šakniapudis (suk.   Thielaviopsis  basicola Ferr.)

Dirvoje grybas sukelia šaknų puvinius, ypač esant staigiems temperatūros svyravimams, laistant gėles per šaltu vandeniu. Liga pažeidžia begonijas, san-paulijas, durnaropes, krotonmedžius ir daugelį kitų gėlių. Tokie augalai  skursta, lapai gelsta.
Apsauga. Dezinfekuoti dirvą, taip pat indus ir įrankius. Gėles auginti tinkamos reakcijos dirvoje. Pažeistus augalus laistyti 0,3% cinebu, 0,05% fun­dazolu, 0,05% bailetonu.

Difenbachijų pašaknio puvinys (suk. Phytopht­hora parasitica Dast, Erminia dieffenbachiae, Py­thium sp.)

Prie stiebo pagrindo atsiranda smulkios, greit didėjančios, netaisyklingos, rudos, drėgnos dėmės. Jos gali apimti visą stiebą. Liga ypač greit plinta drėgnoje aplinkoje, aukštoje temperatūroje (aukš­tesnėje kaip 20° C).

Apsauga. Ligotus augalus šalinti iš šiltnamio, greta augusius laistyti 0,1% ridomilu, 0,2% kaptanu, 0,3% cinebu arba vario oksichloridu. Pakartotinai purkšti po 2 savaičių.

Sklerotiniai puviniai (suk. Sclerotinia scterotio-rum Lib. de Bary)

Pažeisto augalo pūva stiebo pagrindas ir auga­las netrukus sunyksta. Apniktos dalys apsitraukia baltu, panašiu į vatą pelėsiu ir atsiranda juodi vaisiakūniai (skleroeiai), kurie gali gana ilgai išgyven­ti dirvoje (2 ir daugiau metų), palankiomis sąlygo­mis (drėgmės, šilumos) sudygsta. Sukėlėjas pažei­džia daugelį augalų.

Apsauga. Sudaryti augalams palankų drėgmės, šviesos ir temperatūros režimą, žemę dezinfekuoti. Dauginti tik sveikus augalus, ligotus šalinti ir nai­kinti. Augalus purkšti 0,1% ir laistyti 0,05% baile­tonu ar fundazolu kas 15 – 20 dienų 2 – 3 kartus.

Kekerinis puvinys (suk. Botrytis cinerea Fr. ir kt.)

Grybas labai dažnas ant negyvų ar sužalotų au­galų, bet neretai pažeidžia ir sveikus augalus. Liga labiau plinta, kai patalpoje per. drėgnas oras, ji blogai vėdinama ir kai augalai dėl nepalankių sąlygų (per tankiai auga, trūksta šilumos ir šviesos) pasidaro neatsparūs. Greičiau apsikrečia mechaniš­kai pažeisti augalai. Jie labiau serga žiemą ir rude­nį, kai šiltnamiuose trūksta šviesos. Ligos sukėlėjai pažeidžia begonijas, sanpaulijas, fikus, dracenas ir kitas vazonines gėles.

Apsauga. Šiltnamiuose palaikyti švarą, juos ge­rai vėdinti ir. šildyti, kad drėgmė nesikondensuotų. Laistant neaplieti augalų viršūnių ir lapų. Kompostinė žemė turi būti: gerai išpūdyta. Nepertręšti au­galų, ypač azotu. Laiku juos valyti, rūpestingai ša­linti liekanas, purkšti fungicidais: 0,4% cinebu, 0,1% fundazolu.

Anturių kekerinis puvinys (suk. Botrytis cinerea Pers.)

Liga dažniau pažeidžia pažiedlapius, ypač baltų jr rožinių spalvų. Ant jų atsiranda padrikos tam­sios dėmelės. Jeigu drėgna, žiedai pūva, pažiedla-piai apsitraukia apnašomis su konidijakočiais bei konidijomis, Konidijos plinta per orą ir vandenį, o liga, kai šiltnamiuose drėgna, vėsu, smarkiai svy­ruoja temperatūra.

Apsauga. Šiltnamiuose palaikyti pastovią tempe­ratūrą. Žiemą ir rudenį laistant neaplieti lapų ir žiedų. Ligos pažeistus žiedus šalinti, augalus purkš­ti 0,15% euparenu arba kaptanu, 0,3% cinebu, Pa­kartotinai purkšti po 7 – 10 dienų.

Begonijų kekerinis puvinys (suk. Botrytis cine­rea Pers. ex Fr.)

Lapus išmargina rusvos, ovalios, greitai besiple­čiančios dėmės. Jų atsiranda žiedlapių pakraščiuo­se, kartais liga pažeidžia stiebus.’ Ligoti lapai de­formuojasi, krinta, stiebai pūva nuo viršaus ir džiū­va. Pažeistų audinių paviršius apsitraukia pilkomis grybo apnašomis su vaisiakūniais. Liga plinta per drėgnoje aplinkoje.
Apsauga. Vėsiomis, apsiniaukusiomis dienomis šiltnamyje reikia pakelti temperatūrą ir jį dažniau vėdinti. Nedrėkinti augalų lapų. Išryškėjus ligos po­žymiams, augalus purkšti 0i2% euparenu, 0,15% fundazolu arba 0,1%  bailetonu.

Netikrosios miltligės (Peronosporaceae)

Micelis įsiskverbęs į audinius, paviršiuje matyti tik konidijakočiai. Zoosporos platinamos vandens ir vėjo. Augalai dažniau serga labai drėgnoje, blogai vėdinamoje aplinkoje, kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai. Liga pažeidžia kalceolarijas, raktažoles ir daugelį kitų augalų. Apniktų lapų apatinė pusė apsitraukia balkšvai pilku pelėsiu, viršutinėje pusėje atsiranda gelsvos, vėliau ruduojančios dėmės. La­pai krinta, augalai skursta. Grybas taip pat pažei­džia žiedus ir žiedpumpurius.

Apsauga. Auginti miltligei atsparias veisles. Au­galus saikingai laistyti, jų nepertręšti, šiltnamius ge­rai vėdinti. Ligotas augalo dalis atsargiai, neišpla­tinant sporų, pašalinti. Augalus purkšti vario pre­paratais, polikarbacinu ar cinebu. Fundazolas ar benomilas neveiksmingi.

Tikrosios miltligės (Erysiphaceae)

Micelis išraizgo apniktų augalų paviršių. Dau­ginasi konidijomis ir askosporomis. Grybui palan­kus sausas ir šiltas oras. Liga pažeidžia begonijas, sanpaulijas, tetrastigmas, cinerarijas ir kitas vazo­nines gėles. Pirmieji ligos požymiai  –  šviesiai žals­vos dėmės ant lapų, vėliau jie. apsitraukia apnašo­mis.

Apsauga. Auginti miltligei atsparias veisles. Stengtis šiltnamyje palaikyti pastovią temperatūrą, augalų nepertręšti, ypač azotu. Juos purkšti ir dul­kinti sieros preparatais, karatanu (0,1%), fundazo­lu (0,1%), bailetonu (0,1%).

Anturių miltlige
– (suk. Erysiphae communis Gnev.)

Miltlige apkrėsti lapai apsitraukia neryškiomis apnašomis. Jos pamažu apima visą lapo paviršių. Po 3 – 4 savaičių arrt jų atsiranda tamsūs taškeliai (grybo kleistoteciai). Sergantys lapai parunda, džiū­va. Liga labiau plinta šiltuose ir drėgnuose šiltna­miuose.

Apsauga. Išryškėjus ligos požymiams, augalus purkšti 0,2% euparenu, 0,1% nimrodu, 0,1% baile-4onu. Pakartotinai purkšti po 7 – 10 dienų. Minėtus fungicidus patartina kaitalioti. Ligotus lapus geriau šalinti.

Begonijų tikroji miltlige (suk. Oidium begoniae Putt.)

Lapus ir žiedkočius aptraukia baltos apnašos, ku­rios plinta ir- neretai apima visą lapą. Pažeisti lapai krinta, augalas pasidaro nedekoratyvus.

Apsauga. Nesodinti augalų per tankiai, jų neper­laistyti. Purkšti augalus 0,1% bailetonu, 0,1% fundazoilu, 0,1% nimrodu.

Sanpaulijų tikroji miltlige (suk. Oidium sp.) Lapkočiai, žiedkočiai ir žiedsosčiai apsitraukia bal­tomis apnašomis. Lapų audiniai ruduoja. Pažeisti augalai blogiau vystosi, silpniau žydi. Liga labiau plinta aukštoje temperatūroje ir labai drėgnoje ap­linkoje.

Apsauga. Dauginimui imti tik sveikų augalų la­pus. Išryškėjus ligos požymiams, apkrėstus lapus pašalinti, augalus purkšti 0,1% fundazolu arba nim­rodu.

Rūdys (Uredinea)

Lapų apatinėje pusėje formuojasi geltonos, ru­dos ar juodos pustulės, kurių viduje dulkančių sporų masė. Pažeisti augalai skursta, krinta lapai. Sporas platina vanduo, vėjas ir vabzdžiai. Serga anturiai, fuksijos ir daugelis vazoninių gėlių.

Apsauga. Tręšti augalus įvairiapusiškai, laistyti saikingai, ligotus šalinti ir naikinti. Periodiškai purkšti 0,4% cinebu, polikarbacinu ar kuprozanu.

Fuzariozės (Fusarium)

Šias ligas sukeliantys grybai gyvena dirvoje ant pūvančių augalų liekanų, todėl jie pirmiausia pa­žeidžia augalo pašaknio zoną. Serga anturiai, difen-toachijos, fikai, sanpaulijos, daturos ir kt. Ligų ap­nikti augalai gelsta, vysta. Puvinio pažeistos vietos apsitraukia pelėsiu.

Apsauga. Auginti atsparias veisles, dauginti tik sveikus augalus, ligotus naikinti. Laistyti švariu vandeniu, tręšti ir laistyti saikingai. Šiltnamius gerai vėdinti. Dezinfekuoti žemę. Purkšti ir laistyti auga­lus cinebu arba kaptanu. Fundazolu purkšti 0,1%, laistyti 0,05%)   koncentracijos suspensija.

Anturių fuzariozė (suk. Fusarium oxysporum Schlecht, F. avenaceum (Fr.).

Pažeistų augalų lapai pilkėja ir gelsta, stiebo pjūvyje matyti parudavę vandens indai. Vėliau jie visiškai sunyksta. Jei ligos sukėlėjas yra F. avenaceum, tai ruduoja viršutinė stiebo dalis. Audiniai minkštėja, jų paviršius apsitraukia balzganomis ar rausvomis apnašomis. Liga plinta konidijomis

Apsauga. Naikinti piktžoles prie šiltnamių, nes jos gali pernešti ligos sukėlėjus. Ligotus augalus šalinti ir naikinti, greta esančius laistyti 0,2% fun­dazolu arba topsinu-M

Fikų fuzariozė (suk. Fusarium avenaceum (Fr.) Sacc, F, culmorum (Sm.) Sacc).
Prie stiebo pagrindo atsiranda tamsesnių ar šviesesnių sesnių rudų dėmių, kurios sparčiai besiplėsdamos dažnai apjuosia visą stiebą. Jų paviršiuje formuo­jasi rožinės apnašos.

Apsauga. Persodintus daigus palaistyti 0,1% fundazolu arba topsinu-M. Sergančius augalus ša­linti.

Strelicijų fuzariozė (suk. Fusarium moniliforme Scheld., F. oxysporum Schl.)

Pažeisti augalai neauga, lapai šviesėja, neretai lapų pakraščiai džiūsta, jų pagrindas ruduoja, šak­nys taip pat ruduoja, pūva. Liga ypač plinta drėg­noje aplinkoje.

Apsauga. Ligotus augalus šalinti su šaknimis ir aplinkine žeme. Laistyti dirvą 0,2% fundazolu arba topsinu-M (6 – 10 l/m2).

Sukėlėjas Fusarium poae Wr. pažeidžia žiedpum­purių viršūnes. Jų viduje matyti tamsiai rudos žiedo dalys.  Ligą platina erkės.  Ji  dažnesnė rudenį.

Apsauga. Naikinti piktžoles. Augalus purkšti 0,1%fundazolu. Pakartotinai purkšti po 4 – 5 dienų.

Sukėlėjas Fusarium avenaceum (F.r.) Sacc, F. culmorum (Sm.) Sacc. pažeidžia apyžiedžius ir jų pamatinę dalį  –  atsiranda padrikos dėmės. Per drėgnoje aplinkoje dėmės apsitraukia šviesiomis apnašomis. Liga labiau plinta šiltose ir drėgnose patalpose’.

Apsauga. Salinti ligotus žiedus. Prieš sklei­džiantis žiedynams augalus purkšti 0,1% fundazo­lu arba topsinu-M.

Vytuliai (suk. Verticilliurn, Phialofphora ir kitų genčių grybai).

Šios ligos sukėlėjai užkemša augalų vandens in­dus. Sie paruduoja. Be to, grybas išskiria augalui kenksmingus    toksinus.    Pažeisti    augalai    staigiai vysta. Gali sirgti strelicijos, durnaropės, tetrastigmos, krotonmedžiai ir kt.

Apsauga. Dirvą dezinfekuoti. Pažeistus augalus kuo greičiau šalinti ir naikinti. Juos tręšti saikin­gai. Dauginti tik sveikus augalus, juos purkšti ir laistyti fundazolu ar cinebu.

Dėmėtligės (suk. Alternaria, Cercospora, Gloesporium, Heterosporium, Marsonina, Phyllosticta, Ramularia, Septoria ir kitų genčių grybai)

Lapus ir stiebus išmargina gelsvos, rudos, pilkos, rausvos, juodos dėmės, neretai su tamsesniu pakraš­čiu. Jos plečiasi arba dėmių daugėja. Lapai gelsta, augalai skursta ir nyksta. Serga anturiai, strelicijos, fikai ir dauguma kitų gėlių.

Apsauga. Augalus, purkšti fungicidais (cinebu, kaptanu, kuprozanu, fundazolu).

Anturių septoriozė (suk. Septoria anthurii Kotth.)

Liga pažeidžia lapus ir apyžiedžius. Ant lapų at­siranda daug nedidelių, apvalių dėmių, iš pradžių būna -pilkos, vėliau pasidaro rusvos, su tamsiai ru­dais apvadais. Jos susiliedamos pažeidžia didelę lapo dalį. Panašiai būna ir supažiedlapiais. Dėmių paviršiuje formuojasi tamsūs piknidžiai. Piknospo-ros plinta su oru ir vandeniu.

Apsauga. Pastebėjus pirmus ligos požymius, au­galus purkšti 0,1% fundazolu arba topsinu-M, 0,2% ditanu arba 0,4% cinebu. Salinti ligotus lapus ir žie­dus.

Anturių antraknozė (suk. Colletotrichum gloesporioides Penz.)

Ant anturių lapų atsiranda apvalios ar ovalios dėmės, iš pradžių pilkšvai gelsvos, vėliau rudos. Joms susiliejus lapai ima džiūti. Dėmių paviršiuje formuojasi acervuliai, brandinantys konidijas.

Apsauga. Žiemą ir rudenį laistant neaplieti lapų. Ligotus lapus šalinti, augalus purkšti 0,2%  ditanu, 0,1% fundazolu ar topsiinu M. Pakartotinai purkšti po 10 – 14 dienų. Nuolat šalinti ligotus lapus, kitaip purškimas nepadės.

Begonijų filostiktozė (suk. Phyllosrtcta begoniae Brun.)

Ant begonijų lapų atsiranda ovalios, rusvos ar rausvos dėmės. Jų vidurys kiek šviesesnis, su tam* šiomis piknidžių dėmelėmis.

Apsauga. Nesveikus lapus šalinti, augalus purkš­ti 0,15% fundazolu, 0,2%  ditanu-M.

Dracenų filostiktozė (suk. Phyllosticta maculicola)

Lapus išmargina apvalios, rausvai rudos dėmės su gelsvu apvadu. Dėmės dažniausiai rudos, su švie­siu apvadu ir tamsiais vaisiakūniais. Apnikti ligos sukėlėjų jaunį daigai gali žūti. Labai drėgnoje ap­linkoje pažeistos vietos apsitraukia rausvomis ap­našomis.

Apsauga. Nesveikus lapus šalinti, augalus purkš­ti 0,2% kaptanu arba 0,2% ditanu, 0,1% fundazolu, topsinu M. Pakartotinai purkšti po 10 – 12 dienų.

Fikų antraknozė (suk. Collelotrichum gtoeosporioides Penz.)

Pirmiausia gelsta ir ruduoja lapų viršūnės, pas­kui kraštai, vėliau liga plinta link centrinės gyslos. Dėmių paviršiuje, dažniausiai išilgai lapo gyslų, formuojasi rožiniai acervuliai. Augalai dažniau ser­ga, kai per didelis oro drėgnumas.

Apsauga. Ligotus lapus šalinti ir naikinti. Auga­lus purkšti 0,2% ditanu arba 0,3% cinebu. Pakar­totinai purkšti po savaitės.

Fikų filostiktozė (suk. Mycosphaerella bolleana Sacc. ir kitų genčių grybai)

Lapus išmargina šviesios ar tamsiai rudos, ap­valios, iki 2 cm skersmens dė’mės, neretai su tam­sesniu apvadu Jų viduryje formuojasi juosvi grybienos ir vaisiakūnių telkiniai. Liga plinta per drėg­noje aplinkoje. Kambariuose gėlės šia liga beveik neserga.

Apsauga. Ligotus lapus šalinti, augalus purkšti 0,2% kaptanu arba ditanu, 0,4% cinebu. Pakarto­tinai purkšti po 10 – 12 dienų.

Suodgrybiai. (suk. Capnodium, Fumago ir kitų genčių grybai)

Suodgrybiai auga ant. čiulpiančiųjų vabzdžių (amarų, baltasparnių, skydamarių, cikadelių ir kt.) cuikringų išmatų. Pažeisti lapai apsitraukia juodo­mis, panašiomis į suodžius apnašomis, kurios truk­do fotosintezę.

Apsauga. Naikinti čiulpiančiuosius kenkėjus, au­galus valyti ir plauti.