kardelinių šeimos daugiametės gėlės. Kempfero vilkdalgis kilęs iš Tolimųjų Rytų, Japonijos, 50—80 cm aukščio. Lapai kardiški, 60—70 cm ilgio. Žiedai dideli, įvairių spalvų. Būna ir pilnavidurių. Kiekvienas vainiklapis išmargintas įvairių spalvų gyslelėmis. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesį. Mėlynžiedis vilkdalgis kilęs iš Vidurio ir Pietų Europos, 30—60 cm aukščio. Stiebas dau-giažiedis. Lapai pilkai žali, kardiški. Žiedai įvairių spalvų, kai kurių veislių maloniai kvepia. Žydi birželio mėnesį. Yra daug gražių hibridinių veislių. Sibirinis vilkdalgis kartais savaime auga šlapiose pievose, krūmuose ir miško aikštelėse. Lapai Iinijiški, siauri, daug trumpesni už žiedstiebius. Žiedai balti, mėlyni arba violetiniai. Žydi gegužės ir birželio mėnesį. Pastaruoju laiku yra išvesta daug naujų sibirinio vilkdalgio stambiažiedžių formų bei veislių, kurios labai tinka auginti gėlynuose. Žemasis vilkdalgis kilęs iš Pietų ir Rytų Europos, 10—25 cm aukščio. Stiebas vienažiedis. Lapai plačiai Iinijiški. Žiedai geltoni arba violetiniai. Žydi gegužės mėnesį.
Vilkdalgiai tinka grupėms gazonuose sudaryti, auginti mišriose daugiamečių gėlių lysvėse, alpinariumuose, vazonuose ir skynimui. Jų žiedai skinami nevisai prasiskleidę. Vandenyje jie pražysta. Gerai auga tiek saulėtoje, tiek užpavėsintoje vietoje ir gerai įdirbtoje dirvoje. Kempfero ir sibirinis vilkdalgiai mėgsta drėgną, žemą vietą ir puveningą dirvą. Vilkdalgiai dauginami sėklomis ir kero dalijimu. Sėklos sėjamos ką tik surinktos arba stratifikuojamos. Kerais dauginama rudenį ir pavasarį. Iškastas keras dalijamas stambiomis dalimis, kurios sodinamos į daigyną arba į nuolatinę vietą. Pirmąją žiemą reikia pridengti eglišakėmis arba lapais. Žydi dažniausiai tik antraisiais metais. I nuolatinę vietą aukštaūgiai vilkdalgiai sodinami 40—50 cm, žemaūgiai — 15—20 cm atstumu.
