Karštos vasaros Lietuvoje tampa vis dažnesnės, o su jomis – ir ilgesni sausrų laikotarpiai. Augalai, tiek darže, tiek gėlynuose ar vazonuose, labai greitai pajunta vandens trūkumą. Deja, ne visada iš karto atpažįstame, kada mūsų augintiniai pradeda kentėti. Štai 5 aiškūs ženklai, kad jūsų augalai jau išgyvena sausros stresą – ir patarimai, ką daryti nedelsiant, kad juos išgelbėtumėte.
1. Nuvytusios, susiraukšlėjusios ar pakibusios lapų viršūnės
Vienas pirmųjų požymių, kad augalui trūksta vandens – tai nuvytę, susiglamžę lapai ar pakibusios viršūnės. Jie gali atrodyti kaip pavargę, be gyvybės. Tai reiškia, kad augalas bando sumažinti garavimą ir sulaikyti likusį drėgmės kiekį.
Ką daryti iš karto?
Skubiai palaistykite augalą, tačiau neperpilkite. Geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo spėtų įsigerti, o ne išgaruotų. Jeigu tai gėlynas ar daržas, apsvarstykite galimybę pridengti žemę mulčiu – jis padės išlaikyti drėgmę ilgesniam laikui.
2. Lapų spalvos pakitimas – nuo geltonos iki rusvos
Kai augalai ilgą laiką negauna vandens, jų lapai gali pradėti gelsti, ruduoti ar net nudžiūti nuo kraštų. Tai rodo, kad augalo šaknys nesugeba įsiurbti pakankamai vandens, o ląstelėse mažėja spaudimas.
Ką daryti iš karto?
Laistykite palaipsniui – per stiprus vandens kiekis gali išstumti orą iš šaknų zonos ir dar labiau pakenkti. Jei įmanoma, perkelkite augalą į pavėsį ir leiskite jam atsigauti.

3. Įdumbę ar sukritę vazoniniai augalai
Jei pastebite, kad kambarinis ar balkoninis augalas atrodo įkritęs į savo vazoną, t. y. jo žemė atsitraukusi nuo kraštų, tai ženklas, kad ji yra perdžiūvusi. Tokia žemė nebesugeria vandens – jis tiesiog nubėga šonais.
Ką daryti iš karto?
Pamerkite visą vazoną į vandens pripildytą dubenį ar kibirą ir palaikykite 15–30 minučių, kol žemė prisigers. Vėliau ištraukite, leiskite vandens pertekliui nutekėti ir perkelkite augalą į pavėsingą vietą.
4. Sumažėjęs augimo tempas arba pumpurų kritimas
Augalai sausros metu automatiškai „stabdo“ augimą – jiems svarbiau išlikti nei augti. Jei pastebite, kad ilgai nesiformuoja nauji ūgliai ar žiedai nukrenta dar neišsiskleidę – tai aiškus streso požymis.
Ką daryti iš karto?
Skubiai pagerinkite laistymo režimą. Jei augalas sode – patikrinkite, ar žemė ne per tanki ar neperdžiūvusi. Įterpkite komposto, mulčiaus ar perlito, kad pagerintumėte drėgmės išlaikymą ir šaknų aprūpinimą oru.
5. Suskilinėjusi žemė aplink augalą
Įtrūkusi, kieta, kaip plyta tapusi žemė reiškia, kad dirvožemis visiškai išdžiūvęs. Vanduo per tokį paviršių sunkiai prasiskverbia, tad net gausus laistymas gali būti neefektyvus.
Ką daryti iš karto?
Palaistykite po truputį ir kelis kartus – duokite žemei laiko prisigerti. Vėliau purenkite viršutinį sluoksnį ir užberkite mulčiumi (pvz., šiaudais, medžio žieve ar net nupjauta žole). Tai padės išlaikyti drėgmę ir sumažins garavimą.