Agurkų ligos ir kenkėjai
Agurkų ligos. Vytulys ir pašaknio puviny s. Šiltnamiuose auginami agurkai gali vysti dėl daugelio priežasčių:. vandens trūkumo intensyviai jiems augant, esant aukštai temperatūrai ir intensyviai garuojant vandeniui, dieną ir naktį smarkiai svyruojant temperatūrai, paliejus agurkus šaltu vandeniu, patręšus per didelėmis trąšų normomis, nupurškus per stiprios koncentracijos chemikalais. Labai dažnai, sudarius normalias temperatūros ir drėgmės sąlygas, agurkai atsigauna. Per didelis trąšų kiekis pašalinamas, pilant ant šaknų daug nešalto vandens. Vytulys gali būti ir infekcinio pobūdžio – grybinės ir bakterinės kilmės. Grybinės kilmės vytulio sukėlėjas yra smailiasporis Helius (Fusarium oxysporum Schlecht.). Bakterinį vytulį sukelia bulvinis pseudonomas(Pseudomonas solanacearum).
Blogai vėdinamuose drėgnuose šiltnamiuose labai dažnai pasitaiko sklerotinis puvinys. Ligą sukelia paprastoji sklerotinija (Sclerotinia sclerotiorum Lib. de Bary). Apatinė agurko stiebo dalis arba šoninių ūglių prisegimo prie pagrindinio stiebo vietos pūva, ruduoja, o kai labai drėgna, puvinio apimtos vietos apsitraukia balta, lyg vata grybiena. Vėliau pūvančio stiebo viduje arba jo išorėje susidaro juodi, 0,5 – 1 cm dydžio Kūneliai – skleročiai. Kartais, sureguliavus drėgmę, nesusidaro nei balta grybiena, nei skleročiai ir pažeistos vietos pūva sausai. Ligoti augalai nuvysta. Agurkų pašaknio puvinys dažniau aptinkamas ten, kur šiltnamio dirva nekeičiama ar nedezinfekuojama.
Su infekcinio pobūdžio agurkų vytuliu pagrindinė apsaugos priemonė yra šiltnamių dirvos dezinfekavimas. Nuvytę augalai išraunami, kartu išėmus ir žemę, esančią apie augalo šaknis. Išrautų augalų negalima dėti į kompostus, bet sudeginti arba iškasus duobę lauke sumesti, užpilti dezinfekuojančiomis medžiagomis ir užkasti. Į išimtų augalų vietą, pridėjus naujos žemės, sodinti kitus agurkus. Pastebėjus sklerotiniu puviniu sergančius augalus, pažeistas vietas reikia apibarstyti gesintomis kalkėmis arba medžio pelenais. Jeigu galima, pažeistos vietos išpjaustomos ir dezinfekuojamos 0,5% vario sulfato tirpalu. Nuvytę augalai raunami atsargiai, kad nenulbyrėtų susidarę skleročiai. Kad puvinys neplistų, reikia sureguliuoti temperatūrą, drėgmę ir šiltnamio vėdinimą. Laistant augalus vanduo pilamas ant dirvos, o ne ant augalų.
Rauplės. Ligos sukėlėjas – agurkinis juodgrybis (Cladosporium cu cumerinum Eli. et Arth.). Daugiausiai žalos liga padaro polietileniniuose šiltnamiuose augantiems agurkams, tačiau neretai aptinkama žieminiuopse šiltnamiuose ir ant lauke augančių agurkų. Ligos sukėlėjas pažeidžia agurkų lapus, lapkočius, stiebus, vaisius (atsiranda rudos dėmės). Kai drėgmės pakanka, dėmių paviršiuje susidaro juosvai žalios ligos sukėlėjo konidijų ir konidijakočių apnašos. Daugiausiai žalos ši liga padaro vaisiams: jie pasidaro kreivi, dėmėti juosvai žaliomis, įdubusiomis dėmėmis. Dėmių paviršiuje atsiradusias konidijas ištaško ant kitų augalų krintantys nuo polietileninių šiltnamių viršaus vandens lašai.
Sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose, todėl viena iš svarbiausių apsaugos priemonių yra sirgusių augalų liekanų rinkimas ir naikinimas bei laikymasis sėjomainos, taip pat šiltnamių ir dirvos dezinfekavimas. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purškiama fungicidais, reguliuojama temperatūra ir drėgmė.
Bakteriozė. Liios sukėlėjas yra agurkinis pseudomonas (Pseudomonas lachrymans (E. F. Smith et Bryan) Stapp). Bakteriozė labai paplitusi agurkų liga tiek šiltnamiuose, tiek lauke. Sergančių agurkų lapai iš pradžių būna dėmėti šviesiai žaliomis riebalinėmis dėmėmis, kurios vėliau ruduoja, džiūsta, iškrinta ir lapas lieka skylėtas. Panašios dėmės susidaro ir ant vaisių. Jos vėliau sutrūkinėja, o kai drėgnas oras, iš jų sunkiasi žalsvo atspalvio lipnus eksudatas – gausybė bakterijų. Bakteriozė labai dažnai vystosi kartu su rauplėmis ir dėl to dėmių paviršius būna juosvai žalsvas.
Liga plinta su sėkla, taip pat ir su sirgusių augalų liekanomis. Patikimiausia apsaugos priemonė – sveika agurkų sėkla. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, purškiama fungicidais. Nuėmus derlių, surenkamos ir sunaikinamossirgusių augalų liekanos.
Miltligė – labai dažna agurkų ir kitų agurkinių šeimos augalų lapų liga. Ją sukelia trūkažolinis miltenis (Erysiphe cichoracearum DC ex Merai). Liga padaro daug žalos tiek lauke, tiek šiltnamiuose augantiems agurkams. Apsaugai nuo miltligėslabai svarbios profilaktinės priemonės: augalų liekanų sunaikinimas ir šiltnamių bei dirvos dezinfekavimas.
Kekerinis vaisiųužuomazgųpuvinys. Ligos sukėlėjas – pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.) gali pažeisti visas antžemines augalo dalis, bet dažniausiai žiedus, stiebus, o ypač vaisių užuomazgas. Pažeisti audiniai minkštėja, pūva, jų paviršius apsidengia pilkomis, puriomis grybo konidijakočių ir konidijų apnašomis. Vėliau jose susidaro smulkūs, juodi kūneliai skleročiai. Liga nuo vieno augalo ant kito plinta konidijomis, kurias išnešioja oro srovės, vabzdžiai ar žmogus, laistydamas ir prižiūrėdamas agurkus. Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje ir sirgusių augalų liekanose.
Apsaugai nuo šios ligos reguliuojama šiltnamiuose drėgmė, augalai sodinami ne per tankiai, kad tarp jų nesikauptų drėgmė. Sergančios augalo dalys atsargiai nupjaunamos (kad sporų kuo mažiau nubyrėtų) ir sudeginamos. Žemė, kurioje augo sergantys augalai, dezinfekuojama arba pakeičiama. Profilaktiškai nupurškus agurkus nuo kitų ligų, galima apsisaugoti ir nuo kekerinio puvinio.
Agurkų m o z a i k a – viena iš svarbiausių agurkų virusinių ligų. Ligos sukėlėjas – agurkų mozaikos virusas (Cucurnis virus I (Doolitle) Smith). Pirmieji ligos simptomai – mozaikiškai margi, jauni lapai. Vėliau simptomai išryškėja ir ant senesnių lapų. Ligos pažeisti vaisiai taip pat būna margi, o jų paviršius nelygus, grublėtas. Dėlšios ligos dalis augalų žūva (nuvysta), o likę duoda labai mažą ir menkavertį derlių. Mozaika agurkų pasėlyje labaigreitai išplatinama, atliekant įvairius priežiūros darbus – skabant ūglius, rišant, imant derlių. Ją platina ir įvairūs kenkėjai. Čiulpdami sergančių, po to sveikų augalų sultis. Liga plinta ir su sėkla.
Apsaugai nuo agurkų mozaikos sėjai naudotina tik iš sveikų augalų gauta sėkla. Nežinomą sėklą patartina laikyti 3 paras 50°C temperatūroje, paskui 1 parą 80°C temperatūroje. Be to, reikia naikinti piktžoles, vengti staigių temperatūros svyravimų šiltnamiuose, atliekant priežiūros darbus, dezinfekuoti rankas ir įrankius, šalinti ir naikinti sergančius augalus.
Agurkų kenkėjai. Paprastoji voratinklinė erkė ( r a u d o n a s i svorelis) (Tetranychus urticae Koch.) – pavojingiausias agurkų kenkėjas. Tai smulkūs, paprasta akimi sunkiai įžiūrimi, pilkšvai žalsvi voragyviai. Žiemojančios patelės oranžiškai raudonos. Gyvena ant lapų, dažniausiai apatinėje jų pusėje, tarp plonyčių voratinklių. Maitinasi praduriamos epidermį ir čiulpdamos augalų sultis. Pirmiausia apninka apatinius lapus. Iščiulptose vietose atsiranda mažos šviesios dėmelės, kurioms susiliejus lapai išblykšta ir nudžiūsta. Ypač kenkia agurkams šiltadaržiuose, daug rečiau – lauke.
Apsaugos priemonės. Nuėmus derlių, pašalinti augalų liekanas, o tuščius šiltnamius dezinfekuoti. Auginant agurkus šiltadaržiuose, palaikyti optimalią temperatūrą ir 80 – 95% santykinę oro, drėgmę, nes tokios aplinkos sąlygos nepalankios voratinklinei erkei vystytis. Kenkėjų židinius purkšti akaricidais. Perspektyvus šiltadaržiuose biologinis metodas – panaudojimas grobuoniškų erkių.