Slyvinis miltamaris (Hyalopterus prutli Goeffr.). Pailgai ovalus, melsvai žalsvas, padengtas pilkšvomis miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Sifonai ir uodegėlė rusvi. Kai būna vidutinė temperatūra (8°C), iš kiaušinėlių išsirita lervos. Masiškai plinta slyvoms peržydėjus. Kenkia ir kitiems kaulavaisiniams. Ant saldžių amarų išmatų įsiveisia saprofitiniai grybai, sukeliantys suodligę. Vidurvasarį pažeistų vaismedžių pradeda kristi lapai ir nesunokę vaisiai. Vasarą slyvinis miltamaris dauginasi parteno – genetiškai. Birželio mėnesį pasirodo sparnuoti individai ir dalis amarų migruoja ant nendrių. Rudenį išsivysto dvilytė generacija, o apvaisintos patelės deda žiemojančius kiaušinėlius ant slyvų.
Vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Caliroa limacina Retz.). Suaugėlis juodas, blizgantis, volo formos, 4,8-6,5 mm ilgio. Sparnai šviesiai rudi, gyslos tamsios. Kiaušinėlius deda ant apatinės pusės. Lervos 10,5-12 mm ilgio, šviesiai geltonos, apsitraukusios juodomis gleivėmis. Priekinė kūno dalis daug storesnė už užpakalinę. Turi 20 kojų. Lervos išgraužia lapų plokštę įvairaus dydžio lopais tiek iš viršutinės, tiek ir iš apatinės pusės. Pažeisti lapai paruduoja ir nudžiūsta. Išsivysto 2 generacijos. Antroji generacija, kenkianti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, yra gausi.
Slyvinis juodasis ir geltonasis pjūkleliai (Hąplocampa minuta Christ, H. įlava L.). Labiau paplitęs juodasis pjūklelis. Suaugę vabzdžiai 3,8- 5 mm ilgio. Patelės pilvelis visiškai juodas, patino pilvelio galas geltonas. Sparnai gelsvi, gyslos tamsiai rudos. Skraido slyvoms žydint. Lervos 9,5- 11 mm, jaunos balsvos, su rusva galva, suaugusios – gelsvos. Turi 20 kojų. Įsigraužia į užuomazgas ir suėda kauliuką. Viena lerva gali sunaikinti 3-4 vaisius. Pažeisti vaisiai nubyra. Užaugusi lerva žemėje pasigamina rudą kokoną ir pasiruošia žiemoti.
Geltonojo pjūklelio gyvenimo būdas ir kenkimas toks pat kaip ir juodojo, bet jis ne toks gausus.
Slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana Tr.). Tai nedidelis drugelis (išskėstų sparnų plotis apie 17 mm). Priekiniai sparnai – pilki ar rudi, violetinio atspalvio. Išoriniu pakraščiu eina šviesesnė juostelė, perskirta juodų taškelių linijomis. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi, be piešinio. Pradeda skraidyti baigiant žydėti slyvoms. Skraido apie mėnesį. Kiaušinėlius deda ant vaisių ir gana retai ant lapų. Vikšrai 10-14 mm ūgio, iš viršaus rožiškai raudoni, iš apačios – blyškiai rožiniai. Galva tamsiai ruda. Jie iš kiaušinėlių išrieda po 4-9 dienų, įsigraužia į vaisių ir minta jo minkštimu. Pasiekę kauliuką, vikšrai išgraužia aplink jį ertmes, kurias pripildo savo ekskrementų. Pažeisti vaisiai nustoja augę, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Vikšras maitinasi 20-30 dienų. Per tą laiką jis sužaloja 1-2 vaisius.