Kaulavaisinių ligos (vyšnios)

Kokomikozę sukelia kaulavaisinis pupurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg.). Nuo 1961 m. pradėjusi plisti Lietuvoje liga, padarė daug žalos vyšnynams. Pažeidžia lapus, uogas, vaiskočius. Ant vyšnių lapų viršuti­nėje pusėje vasarą atsiranda pavienių, smulkių, vėliau susiliejančių rau­donai rudų dėmelių. Apatinėje laipo pusėje iš pradžių jos būna rudos, vėliau – balzganos. Vaiskočiai ir lapai paruduoja ir anksčiau laiko nu­krinta. Tokių vaismedžių ištvermingumas žiemą labai susilpnėja. Grybie­na žiemoja medžių nukritusiuose lapuose. Pavasarį lapų apatinėje pusėje susiformuoja vaisiakūniai – apoteciai, kurie subrandina aukšliaspores. Jo­mis ir apsikrečia lapai. Valiau, apie birželio vidurį, išsivysto konidijos, ku­riomis masiškai išplinta.

 

Moniliozę sukelia slyvinė monilija (Monilia laxa Ehr.). Tai daug kur paplitusi kaulavaisinių medžių liga, kuri pažeidžia lapus, žiedynus, ūglius, vaisius. Vyšnioms žydint ant paskirų šakučių arba ant viso medžio žiedai, lapai ir jauni ūgliai staiga nuvysta, paruduoja ir sudžiūvę lieka kaboti ant šakų ilgą laiką. Tokie medžiai atrodo lyg apdeginti. Pažeisti vaisiai pūva, mumifikuojasi. Žiemoja grybiena ir konidijomis visose pažeistose augalo dalyse.

 

Šratligę sukelia kaulavaisinis skylėgrybis (Clasterosporium carpophilum (Lev.) Aderh.). Pažeidžiami slyvų, vyšnių, rečiau trešnių lapai, vaisiai, ūgliai. Vasarą ant lapų pasirodo apvalios, rausvos, vėliau rudos, tamsiais pakraščiais dėmelės. Vėliau lapo audiniai dėmėje išdžiūsta ir iškrinta. Žiemoja grybiena ir konidijomis pažeistose augalo dalyse. Liga labiau plin­ta šiltu ir drėgnu oru.

Taip pat skaitykite: