Kopūstinių daržovių ligos ir kenkėjai

Ligos.  Kryžmažiedžių   šaknų   gumbą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae Woronin). Ši liga kopūstams dau­giausiai žalos padaro rūgščiose dirvose. Pirmieji ligos požymiai – vietomis sustorėjusios daigų šaknelės – matyti jau inspektuose ar šiltlysvėse. Paso­dinus tokius daigus į lauką, jų šaknys pradeda intensyviai storėti, lapai esti kiek suglebę, violetinio atspalvio. Tokie augalai dažniausiai nesudaro gūžių. Apsauga. Reikia kalkinti rūgščias dirvas, jas dezinfekuoti, kur bus auginami kopūstų daigai, laikytis sėjomainos ir į tą pačią dirvą sodinti kopūstus ar kitus kryžmažiedžių šeimos augalus tik po 4 – 5 metų. Sodi­namus į dirvą daigus reikia atidžiai peržiūrėti, nesodinti su įtartinomis ar sustorėjusiomis šaknelėmis. Rudenį, nuėmus derlių, surinkti ir sunai­kinti visas augusių kopūstų liekanas.


Žiedinių
kopūstų bakteriozė. Ligos sukėlėjas kopūstinis pseudomonas (Pseudomonas maculicolum (MC. Cull.) Stevens) gali pažeisti visas antžemines augalo dalis visose augalo vystymosi fazėse. Pirmiausia ant daigų skilčialapių atsiranda tamsios riebalinės dėmelės. Susiformavus galvutėms iš pradžių pastebimos tamsiai rudos dėmės. Kai labai drėgnas oras, galvutės pūva, juosta ir dvokia. Mūsų klimato sąlygomis dažniausiai serga galvutės, o daigai ir lapai – rečiau.

Dirvą, kur augs daigai, reikia dezinfekuoti, naikinti kopūstų kenkėjus, platinančius ligą.

 

Kenkėjai.

Kryžma  žiedinės  spragės (Phyllotreta vittata F. ir kt.). Tai smulkūs, šokinėjantys, tamsių spalvų, dažniausiai geltonai dryžuotais antsparniais vabaliukai („žemės blusos”). Lervos kirmėliškos išvaizdos, gelsvos, su 3 poromis krūtinės kojų. Kenkia suaugėliai ir lervos. Vabaliukai išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes –  žaizdeles arba smulkias skylutes. Ypač pavojingos spragės dygstantiems (lauko daigyne) kopūstams ir pasodintiems, dar neprigijusiems daigams. Smarkiai pažeisti daigai dažnai visai nudžiūsta. Lervos maitinasi smulkiomis šaknelėmis. Žiemoja suaugėtiai po nukritusiais lapais, augalų liekanomis, dirvos grums­teliais. Paivasarį maitinasi kryžmažiedėmis piktžolėmis, vėliau pereina ant kultūrinių augalų. Ypač daug žaios padaro šiltu sausu oru.

Pavasarinė  ko p ū stinė  musė (Delia hrassicae Bauchė). Jos lervos apgraužia daigų šakneles. Suaugę vabzdžiai apie 6 mm ilgio, dvi­sparniai, pilki. Kiaušinėliai balti, pailgi,-apie 1 mm ilgio, sudėti ant daigų šaknies kaklelio arba- žemės paviršiuje prie daigo. Lervos iki 8 mm ilgio, baltos, begalvės ir bekojės. Kenkia lervos, apgrauždamos augalų šaknis. Pažeisti daigai apvysta, jų lapeliai įgauna mėlynai vioietinį atspalvį, au­galai lengvai išsirauna. Dažniausiai nukenčia vėlyvųjų veislių kopūstų daigai daigyne ir ankstyvųjų kopūstų daigai, persodinti į lauką. Žiemoja lėliukės dirvoje. Musės pradeda skraidyti žydint vyšnioms.

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae L.). Tai stambus die­ninis drugys. Kiaušinėliai butelio formos, geltoni, sudėti krūvelėmis lapų apatinėje pusėje. Vikšrai iki 40 mm ilgio, įgelsvai žali su juodais taškais ir dėmelėmis, išsidėsčiusiomis skersinėmis eilėmis. Jie grubiai apgraužia kopūstų lapus iš pakraščių, palikdami tiktai centrines gyslas. Pirmos gene­racijos drugiai skraido gegužės mėn., antros – nuo liepos pabaigos iki rudens.

Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae L.). Suaugę amarai apie 2 mm ilgio, šviesiai žali, lyg vaškuoti, besparniai, rečiau sparnuoti. Kiaušinėliai apie 0,5 mm ilgio, pailgai ovališki, iš pradžių gelsvi, vėliau juodi, blizgantys. Lervos panašios j suaugėlius, tiktai mažesnės ir visada besparnės. Gyvena amarai didelėmis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Iščiulpti kopūstų lapai pagelsta stambiomis dėmėmis, pasidaro kauburiuoti, pakraščiai užsiraito į apačią, gūžės būna mažos ir purios. Be to, amarai platina virusines augalų ligas. Žiemoja kiaušinėliai ant kopūstų kotų arba ant kryžrnažiedžių piktžolių. Per metus išsivysto keliolika generacijų.

Apsauga. Norint apsaugoti kopūstus nuo kenkėjų, reikia taikyti agrotechninių, cheminių .ir biologinių apsaugos priemonių kompleksą. Kopūstus toje pačioje vietoje auginti ne dažniau kaip kas 3 – 4 m., parinkti plotus kaip galima toliau nuo tų, kur jie augo praėjusiais metais. Kuo anksčiau sodinti daigus į lauką (ankstyvuosius kopūstus sodinti ievoms sužaliavus). Sodinant atrinkti tiktai nepažeistus daigus. Naikinti kryžmažiedes pikt­žoles. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas, rudenį dirvą giliai su­arti ar sukasti. Kopustiniam baliukui masiškai skraidant mechaniškai nai­kinti kiaušinėlius ar jaunų vikšrų krūveles. Kenkėjų apniktus kopūstus, purkšti insekticidais.

Taip pat skaitykite: