Liepų ligos

Daigų išgulimas ir puvinys. (sukėlėjai Fusarium, Alternaria, Phytophthora omnivora De By.). Kai ligą sukelia Fusarium ar Al­ternaria genties grybai, liepų daigai pagelsta arba išgula. Jų stie­beliai prie žemės suplonėja, šaknelės dažnai pūva. Nuo Fusarium genties grybų apatinė stiebelio dalis apsitraukia baltu ar rausvu puriu pelėsiu, o nuo Alternaria apnašos būna murzinai žalsvos.

Ant Phytophthora omnivora pažeistų daigų stiebelių, sėklaskil-čių ir pirmųjų lapų atsiranda tamsios dėmės, drėgnu oru galinčios ištisai susilieti. Sausesnių laikotarpiu tokie daigai džiūsta, drėgnesnių — pūva ir apsineša pilkšvomis apnašomis — puriu pelėsiu.

Kovojama tokiais pat būdais, kaip ir su spygliuočių medžių daigų išgulimu.

Suodligė. (sukėlėjas Apiosporium tiliae). Karštomis vasaromis lapų ir jaunų ūglių paviršių aptraukia tamsios, primenančios suo­džius, birios arba supuolusios apnašos. Jos atsiranda ant saldžių, blizgančių, lipnių amarų išmatų.

Apsauga. Naikinti amarus.

Rudmargė. (sukėlėjas Cercospora microsora Sacc). Lapus išmar­gina apskritai kampuotos, tamsiai rudos, mažos dėmės, kurios kiek didėja, jų centras šviesėja. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietoje atsiranda neryškūs, tamsiai rudi kuokšteliai — tai konidijakočiai su konidijomis. Pažeisti lapai pirma laiko nukrinta. Liga paplitusi, ypač nuo jos labai nukenčia mažalapės liepos.

Apsauga. Medelynuose liepaites galima purkšti vario grupės fungicidais. Nukritusius pažeistus lapus pašalinti.

Sviesmargė (sukėlėjas Gnomonia tiliae Kleb.). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda kampuotos arba apskritos, pikšvai rusvos, su tam­siai rudu siauru apvadu dėmės, o apatinėje pusėje dėmių vietoje išsivysto rusvi taškučiai — ligos sukėlėjo vaisiakūniai su sporomis. Ant ūglių ir lapkočių atsiranda tamsūs įdubimai. Pažeistų augalų anksti, kartais net gegužės mėnesį, pradeda kristi lapai, vysti ūg­liai. Tai gana dažna liepų liga.

Apsauga. Medelynuose mažas liepaites purkšti vario grupės preparatais. Ūglius ir pažeistus nukritusius lapus šalinti ir sudeginti ar užkasti giliai į žemę.

Raudonspuogė. (sukėlėjas Nectria cinabarina (Tode) Fr.). Lie­pų ir įvairių kitų lapuočių medžių, ypač nušalusių ar nudžiūvusių šakučių, žievė įvairių metų laiku būna gausiai nuberta oranžinės arba oranžiškai rudos spalvos smulkiais, pusiau rutuliškais spuoge­liais. Jų būna ir ant medžių kamienų aplink anksčiau padarytas žaizdeles, nes jie išsivysto tik ant apmirusios medžių žievės.

Šios ligos sukėlėjas — grybas — yra labiau saprofitas, tačiau jo sporos, patekusios į medį pro kokiu nors būdu padarytas žaizde­les, leidžia hifus ir gana greit ardo gyvus žievės ir medienos audi­nius. Kartais jis padaro didelės žalos sodo ir parko medžiams, kai jie nerūpestingai ir netinkamai genimi. Mūsų respublikos par­kuose šis ligos sukėlėjas dar gana dažnai pažeidžia uosius ir kaštanus.

Apsauga. Gerai prižiūrėti vaismedžius ir parkų medžius, kad ant jų nepasiliktų nenupjaustytų, nušalusių ir nudžiūvusių ša­kų ar ūglių. Medžius išgenėjus ar šiaip kokiu nors būdu juos su­žalojus, žaizdeles būtina dezinfekuoti, užtepti specialiu sodo tepalu.

Taip pat skaitykite: