Maumedžių ligos

Spyglių rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum)1 Arth.). Pavasarį apatinėje spyglių pusėje palei vidurinę gyslą gru­pėmis atsiranda oranžinės, cilindrinių pūslelių pavidalo ecidės su: dulkančiomis ecidėsporėmis. Pažeisti spygliai nudžiūsta ir prieš laiką nukrinta. Išdulkėjusios ecidėsporės apkrečia beržus. Tada viršutinę beržų lapų pusę išmargina labai mažos, netaisyklingos, susiliejančios rusvos dėmės, o apatinėje pusėje dėmių vietoje at­siranda taip pat mažos, dulkančios oranžinės pūslelės — uredoso-rai su uredosporomis. Rudeniop apatinėje lapų pusėje išsivysto smulkūs, rausvai rudi arba rudi teleutosorai. Liga smarkiai plinta ten, kur netoli beržų auga maumedžiai.

Apsauga. Nesodinti maumedžių greta beržų.

Daigų išgulimas. (sukėlėjai Fusarium, Alternaria, Pythium ir ki­tų genčių grybai). Dar nesumedėję maumedžių daigai šaknies kak­lelio srityje suplonėja, pagelsta ir išgula. Drėgnu oru ši vieta apsi­traukia įvairios spalvos puriu pelėsiu. Pažeisto daigo stiebelis bū­na nenormalios spalvos, pusiau skaidrus, kaip ir smulkiosios šaknelės, apipuvęs. Toliau ligai progresuojant, daigai ruduojaf džiūsta, ir pagaliau visas daigas sunyksta. Šia liga serga ir pušai­čių sėjinukai.

Kovos būdai tokie pat, kaip ir su eglių daigų išgulimu.

Spygliakritis. (sukėlėjas Meria laricis Tuill.). Gegužės mėn., o dažniausiai vasarą, maumedžių spyglių viršūnėse atsiranda raudo­nai rudos dėmelės, kurios susilieja ir apima iki trečdalio spyglio. Spygliai pasidaro raudonai rudi ir prieš laiką nukrenta. Vėliau apatinėje spyglio dalyje išauga labai smulkūs (matomi tik pro padidinamąjį stiklą), panašūs į smėlio grūdelius ligos sukėlėjo vaisiakūniai. Drėgnu oru liga labiau plinta. Nuo jos daugiausia nukenčia antramečiai daigai, nors gali sirgti įvairaus amžiaus mau­medžiai.

Apsauga. Kasmet maumedžių sėklas sėti kuo toliau nuo ankstesnių sėjinukų ar sodinukų. Nuo ankstyvo pavasario mau­medžius, ypač jų daigus, purkšti sieros turinčiais preparatais.

Maumedžių vėžys. (sukėlėjas Dasyscypha Willkommii Hart). Iš pradžių žievėje atsiranda labai nežymios žaizdos. Po kelerių metų aplink pailgą įdubusią žaizdą jau matomas sustorėjęs audinys, o pačioje žaizdoje ryškūs ar nelabai ryškūs koncentriški randai. Iš žaizdos gausiai sunkiasi sakai. Ant negyvos nudžiūvusios žievės išauga oranžinės spalvos, 2—4 mm skersmens dubenėliai — ligos sukėlėjo vaisiakūniai. Spygliai, dažniausiai iš tos pusės, kur yra žaizda, būna pageltę. Žaizdos kasmet vis gilėja ir platėja, liemuo toje vietoje pasidaro netaisyklingas, kreivas, medis blogai auga. Jeigu besiplėsdama žaizda apjuosia liemenį, medis nudžiūsta. Šia liga dažniausiai serga 10—40 metų maumedžiai.

Apsauga. Maumedžių nesodinti per tankiai. Jiems netinka žemos, drėgnos vietos. Pažeistas šakas išgenėti ir sudeginti, o pri­reikus šalinti ir ištisus medžius. Labai naudinga maumedžius so­dinti kartu su kitais  medžiais.

Taip pat skaitykite: