Pupelių ligos ir kenkėjai

Ligos.
Antraknozė   (degligė). Ligos sukėlėjas – pupelinis deguliagrybis (Gloeosporium lindeniuthianum Sacc. et Magn.). šia liga serga pu­pelių  daigai, augantys  augalai  ir ankštys.  Daugiausia  nukenčia  ankštys. pradžių ant ankščių atsiranda mažos, rausvai rudos dėmės, kurios grei­tai didėja ir gali būti iki 1 cm skersmens. Vėliau dėmės įdumba, pasidaro tamsiai rudos, tik pakraščiuose audiniai būna rusvo arba gelsvo atspalvio. Per ankštis ligos sukėlėjas patenka ir į sėklas. Dauguma iš sergančių sėklų išaugusių daigų žūva. Liga greičiau plinta, kai drėgna, rūkas ar lyja. Žie­moja   grybas   sirgusių   augalų   liekanose   ir   apkrėstų   sėklų   luobelėje.   Ši liga apninka  ir daržo žirnius bei pupas. Apsauga. Sėti  tiik atsparių  ligai veislių, sveiką sėklą. Pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams, purškiama fungicidais. Nuėmus derlių, surenkamos ir sunaikinamos visos sirgusių   augalų   liekanps.   Į  tą   pačią  vietą   nepatartina   sėti  pupelių  2 – 3 metus.

Pupelių     riebalinė     dėmėtligė     (bakteriozė).   Ligos   sukėlė­jas – pupelinis pseudomonas  (Pseudomonas phaseolicola (Burkh.)   Dowson). Jos simptomai pastebimi ant lapų, lapkočių, stiebų ir ankščių. Iš pra­džių ant lapų būna smulkios rudos dėmelės su šviesiu pakraščiu. Ant stiebų atsiranda  rudos, pailgos žaizdelės,  kurių  paviršiuje  kartais galima  pama­tyti lipnaus skysčio lašelius. Ligos smarkiau apnikti augalai vysta. Ankščių paviršiuje   pastebimos   nedidelės   pavienės   arba   grupelėmis   išsidėsčiusios ovalios dėmelės,  kurios vėliau įdumba, darosi rausvai rudos, o jų pavir­šius apsitraukia  sidabrinio atspalvio   (išdžiūvusio eksudato)   plėvele. Nuo ankščių užsikrečia ir sėklos. Liga plinta su sėkla ir sirgusių augalų liekanomis. Per vegetaciją  ligos sukėlėją  nuo sergančių ant sveikų augalų ištaško lietus. Apsauga. Sėti tik sveiką, bakteriozė neapkrėstą sėklą ir lai­kytis sėjomainos.

Kenkėjai. Žolinės blakės (Lygus pratensis L. ir kt.). Tai apie 6 mm ilgio, žalsvi ar su rusvu atspalviu, judrūs ir baikštūs vabzdžiai. Kūnas plokščias, sparnai sudėti lėkštai. Lervos panašios į suaugėlius, tiktai besparnės ir mažesnės. Tiek suaugusios blakės, tiek jų lervos laikosi viršu­tinėje lapų pusėje, bet pabaidytos tuoj slepiasi po lapais. Dėl žalios spal­vos ir baikštumo kenkėjas pastebimas pavėluotai, kai išryškėja pažeidimo simptomai. Iščiulpti lapai išsikraipo, pasidaro skylėti, supleišėja. Pažeidimai. panašūs į graužiančių kenkėjų pažeidimus. Apsauga. Apniktus augalus purkšti insekticidais.

Pupelinis grūdinukas (Acanthoscelides obtecius Say.). Suau­gę vabaliukai apie 3 mm ilgio, platūs, rudai pilkšvi. Lervos storokos, sukumpusios, balzganos, apaugusios ilgais šereliais. Kenkia lervos, kurios vystosi pupelių grūdų viduje, grauždamos ertmes. Išsiritus vabalui, grūde lieka apskrita skylutė. Viename grūde gali vystytis iki keliolikos lervų. Šalies sąlygomis kenkėjas gali vystytis tiktai patalpose, ypač gyvena­mosiose, kur temperatūra ištisus metus nenukrinta žemiau kaip + I2°C. Apsauga. Laikyti pupeles sausoje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra ne aukštesnė kaip 8 – 10°C.