Obelinis žaliasis amaras (Aphis mali F.). Besparnės patelės – žalios, 2 mm dydžio, sparnuotos – juodos, žaliu pilveliu. Kiaušinėliai juodi, blizgantys, ovalūs. Žiemoja ant metūglių. Lervos ir suaugėliai pradeda kenkti skleidžiantis pumpurams. Greitai dauginasi. Pakenkti lapai raukšlėjasi, pakinta spalva. Ūgliai ir lapai džiūsta.
Kriaušinė blakutė (Psylla mali Schmdbg.) 3,4 – 3,7 mm ilgio vabzdys. Gaiva ir krūtinėlė gelsvai žalia. Sparnai permatomi, daug ilgesni už kūną. Suaugusios blakutės pasirodo obelims žydint. Jos siurbia lapų sultis. Kiaušinėliai 0,3-0,4 mm ilgio, ovalo formos, gelsvi. Lervos plokščios, pradžioje oranžinės, vėliau – gelsvos. Nimfos – melsvai žalios. Lervos ir nimfos gyvena ant besiskleidžiančių pumpurų, žiedų, butonų, vaisių užuomazgų. Iščiulpti ir suklijuoti lipniomis kenkėjo išmatomis lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta. Butanai, žiedai ar jaunos užuomazgos nubyra.
Kriaušiais gumbauodis (Contarinia pyrivora Riley). Smulkus 3 – 4 mm, tamsiai pilkas uodelis. Pradeda skraidyti butonams skleidžiantis. Kiaušinėlius deda į butonus. Lervos gelsvos, be kojų, verpstės formos. Graužiasi į vaisių užuomazgas, kurios ruduoja ir krinta. Lėliukės virsta birželio mėnesį. .
Obelinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum L.). Ilgu, plonu straubleliu 3,5-4,5 mm ilgio rausvas vabaliukas. Žiemoja žievės plyšiuose. Pasirodo pavasarį, kai oras atšyla iki 6°C. Kiaušinėlius deda į žiedpumpurius. Lervos 6 mm ilgio. Jos naikina žiedus. Butonai neišsiskleidžia, paruduoja, nudžiūsta.
Obelinė voratinklinė kandis (Hypohotneuta mallinella L.). Drugelis išskleistais sparnais, 18-20 mm. dydžio. Priekiniai sparnai balti su juodais taškeliais. Vikšreliai pilkai gelsvi. Pradeda kenkti skleidžiantis pumpurams. Minta lapais. Gyvena voratinkliu apraizgytose gūžtose. Lapai paruduoja ir būna susukti gūžtose. Jauni vikšreliai žiemoja ant šakučių.
Obuolinis pjūklelis (Hąplocampa testudinea KL). Nedidelis 6-7 mm ilgio vabzdys, kurio nugara rusvai juoda, o apačia – gelsva. Pasirodo prieš obelų žydėjimą. Patelės deda kiaušinėlius į obuolių užuomazgas, rečiau – į žiedus. Lervos 11 -12 mm ilgio, balkšvos ar rožinės, po vaisiaus odele išėda taką. Po 2-3 dienų pereina į kitus vaisius. Įsigraužia į jų vidų, padarydamos tiesų taką. Suėda sėklas ir sėklalizdį. Palieka nemalonaus kvapo išmatas. Lervos, susisukusios į kokonus, žiemoja dirvoje.
Obuolinis vaisėdis (Carpocapsa pomonella L.). 14 – 21 mm dydžio drugelis, kurio priekiniai sparnai tamsiai pilki su tamsiomis juostelėmis ir ruda dėmele. Pradeda skraidyti jazminams žydint ir skraido 5-6 savaitės vakarais. Deda kiaušinėlius ant lapų viršutinės pusės ir ant vaisių. Vikšrai gelsvi su 10 kojų, graužia vaisių vidų. Vaisiai be laiko krinta.
Šermukšninė kandis (Argyresthia conjugella Z.). Drugelis išskleistais sparnais 11 -13 mm dydžio. Priekiniai sparnai violetiškai pilki, su dviem rudomis išilginėmis dėmėmis ties viduriu ir su keletu dėmelių ties priekiniu ir užpakaliniu pakraščiu. Pradeda skraidyti obelims žydint ir skraido 30-40 dienų. Drugeliai kiaušinėlius deda ant obuolių ir šermukšnių. Po dviejų savaičių Išriedėję vikšrai įsigraužia į vaisių. Vikšras 7-9 mm ilgio, iš pradžių gelsvas, vėliau žalsvai pilkas, o dar vėliau rausvas. Viename vaisiuje gali gyventi iki 15 vikšrų. Jie išauga per 30 dienų. Pažeisti (sukirmiję) obuoliai išvarpyti vikšrelių landomis, kartūs, prastos prekinės vertės.