Sėklavaisinių augalų kenkėjai

Obelinis žaliasis amaras   (Aphis  mali  F.).   Besparnės   patelės – žalios, 2 mm dydžio, sparnuotos – juodos, žaliu pilveliu. Kiaušinėliai juodi, blizgantys, ovalūs. Žiemoja ant metūglių. Lervos ir suaugėliai pradeda kenkti skleidžiantis pumpurams. Greitai dauginasi. Pakenkti lapai raukšlėjasi, pa­kinta spalva. Ūgliai ir lapai džiūsta.

Kriaušinė blakutė (Psylla mali Schmdbg.) 3,4 – 3,7 mm ilgio vabz­dys. Gaiva  ir krūtinėlė gelsvai žalia.  Sparnai permatomi,  daug ilgesni už kūną. Suaugusios blakutės  pasirodo obelims žydint. Jos siurbia  lapų sultis. Kiaušinėliai 0,3-0,4 mm ilgio, ovalo formos, gelsvi. Lervos plokščios,  pradžioje oranžinės, vėliau – gelsvos. Nimfos – melsvai žalios. Lervos ir nimfos gyvena ant besiskleidžiančių pumpurų, žiedų, butonų, vaisių užuomazgų. Iščiulpti ir suklijuoti lipniomis kenkėjo išmatomis lapeliai nebe­auga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta. Butanai, žiedai ar jaunos užuomazgos nubyra.

Kriaušiais gumbauodis    (Contarinia    pyrivora    Riley).    Smulkus 3 – 4   mm,   tamsiai   pilkas   uodelis.   Pradeda   skraidyti   butonams   skleidžiantis. Kiaušinėlius   deda   į   butonus.   Lervos   gelsvos,   be  kojų,   verpstės   formos. Graužiasi į vaisių užuomazgas, kurios ruduoja ir krinta. Lėliukės virsta bir­želio mėnesį.     .

Obelinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum L.). Ilgu, plonu straubleliu 3,5-4,5 mm ilgio rausvas vabaliukas. Žiemoja žievės plyšiuose. Pasi­rodo pavasarį, kai oras atšyla iki 6°C. Kiaušinėlius deda į žiedpumpurius. Lervos 6 mm ilgio. Jos naikina žiedus. Butonai neišsiskleidžia, paruduoja, nudžiūsta.

Obelinė voratinklinė kandis (Hypohotneuta mallinella L.). Drugelis iš­skleistais sparnais, 18-20 mm. dydžio. Priekiniai sparnai balti su juodais taškeliais.   Vikšreliai   pilkai   gelsvi.   Pradeda   kenkti   skleidžiantis   pumpurams. Minta lapais. Gyvena voratinkliu apraizgytose gūžtose. Lapai pa­ruduoja  ir būna  susukti gūžtose. Jauni vikšreliai  žiemoja  ant šakučių.

Obuolinis pjūklelis (Hąplocampa testudinea KL). Nedidelis 6-7 mm ilgio vabzdys, kurio nugara rusvai juoda, o apačia – gelsva. Pasirodo prieš obelų žydėjimą. Patelės deda kiaušinėlius į obuolių užuomazgas, rečiau – į žiedus. Lervos 11 -12 mm ilgio, balkšvos ar rožinės, po vaisiaus odele išėda taką. Po 2-3 dienų pereina į kitus vaisius. Įsigraužia į jų vidų, pa­darydamos tiesų taką. Suėda sėklas ir sėklalizdį. Palieka nemalonaus kva­po išmatas. Lervos, susisukusios į kokonus, žiemoja dirvoje.

Obuolinis vaisėdis (Carpocapsa pomonella L.). 14 – 21 mm dydžio dru­gelis, kurio priekiniai sparnai tamsiai pilki su tamsiomis juostelėmis ir ruda dėmele. Pradeda skraidyti jazminams žydint ir skraido 5-6 savaitės vakarais. Deda kiaušinėlius ant lapų viršutinės pusės ir ant vaisių. Vikš­rai gelsvi su  10 kojų, graužia vaisių vidų. Vaisiai be laiko krinta.

Šermukšninė kandis (Argyresthia conjugella Z.). Drugelis išskleistais sparnais 11 -13 mm dydžio. Priekiniai sparnai violetiškai pilki, su dviem rudomis išilginėmis dėmėmis ties viduriu ir su keletu dėmelių ties prie­kiniu ir užpakaliniu pakraščiu. Pradeda skraidyti obelims žydint ir skrai­do 30-40 dienų. Drugeliai kiaušinėlius deda ant obuolių ir šermukšnių. Po dviejų savaičių Išriedėję vikšrai įsigraužia į vaisių. Vikšras 7-9 mm ilgio, iš pradžių gelsvas, vėliau žalsvai pilkas, o dar vėliau rausvas. Vie­name vaisiuje gali gyventi iki 15 vikšrų. Jie išauga per 30 dienų. Pa­žeisti (sukirmiję) obuoliai išvarpyti vikšrelių landomis, kartūs, prastos prekinės vertės.

Taip pat skaitykite: