Didysis žiemsprindis

Didysis žiemsprindis

Erannis deiolaria Cl.

Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstan­čius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2 poras pil­velio kojų, todėl sprindžiuoja. Nugaroje — 2 tamsesnės, šonuose — geltonos (dažnai iš atskirų dėmelių) juostelės. Jeigu šių vikšrų daug, lieka vien storesnės lapų gyslos. Pumpurų pažastyse, plonesnių šakučių išsišakojimuose, žievės įdubose žiemoja didžiojo žiemsprindžio kiaušiniai. Vikšrai, išsiritę sprogstant pumpurams ir skleidžiantis lapams, gyvena atvirai. Užaugę pirmoje birželio pusėje nusileidžia žemėn ir viršutiniame sluoksnyje, dirvos trupi­nėlių kokone virsta lėliukėmis.

Drugiai pasirodo rudenį. Aktyvūs rugsėjo, spalio, lapkričio vakarais. Išskleisti patinų sparnai maždaug 40 mm, gelsvi ar rausvai gelsvi, su ryškia tamsiai ruda dėmele viduryje. Ly­giagrečiai su sparnų pakraščiais eina plačios vingiuotos tamsiai rudos juostos, tamsūs ir sparnų pamatai. Patinai skrenda į šviesą. Patelės — verpstės formos, besparnės, bal­tos, išmargintos kampuotomis juodomis dėmėmis. Kojos — ilgos, su šviesesniais žiedais. Patelės ropoja kamienais ir la­jose deda kiaušinius. Generacija — vienerių metų.

Didysis žiemsprindis dažnai kenkia kartu su mažuoju. Žy­miai daugiau jų būna soduose prie lapuočių miškų.

Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo sodus purkšti ovicidais, o prieš žydė­jimą— insekticidais. Rugsėjo mėn. vaismedžių kamienus galima aptepti vikšrų klijais, kaip ir naikinant mažuosius žiemsprindžius.

Taip pat skaitykite: