Didysis žiemsprindis
Erannis deiolaria Cl.
Daugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstančius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jie turi 2 poras pilvelio kojų, todėl sprindžiuoja. Nugaroje — 2 tamsesnės, šonuose — geltonos (dažnai iš atskirų dėmelių) juostelės. Jeigu šių vikšrų daug, lieka vien storesnės lapų gyslos. Pumpurų pažastyse, plonesnių šakučių išsišakojimuose, žievės įdubose žiemoja didžiojo žiemsprindžio kiaušiniai. Vikšrai, išsiritę sprogstant pumpurams ir skleidžiantis lapams, gyvena atvirai. Užaugę pirmoje birželio pusėje nusileidžia žemėn ir viršutiniame sluoksnyje, dirvos trupinėlių kokone virsta lėliukėmis.
Drugiai pasirodo rudenį. Aktyvūs rugsėjo, spalio, lapkričio vakarais. Išskleisti patinų sparnai maždaug 40 mm, gelsvi ar rausvai gelsvi, su ryškia tamsiai ruda dėmele viduryje. Lygiagrečiai su sparnų pakraščiais eina plačios vingiuotos tamsiai rudos juostos, tamsūs ir sparnų pamatai. Patinai skrenda į šviesą. Patelės — verpstės formos, besparnės, baltos, išmargintos kampuotomis juodomis dėmėmis. Kojos — ilgos, su šviesesniais žiedais. Patelės ropoja kamienais ir lajose deda kiaušinius. Generacija — vienerių metų.
Didysis žiemsprindis dažnai kenkia kartu su mažuoju. Žymiai daugiau jų būna soduose prie lapuočių miškų.
Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo sodus purkšti ovicidais, o prieš žydėjimą— insekticidais. Rugsėjo mėn. vaismedžių kamienus galima aptepti vikšrų klijais, kaip ir naikinant mažuosius žiemsprindžius.