Kriaušinė erkutė

Kenkia Kriaušėms ir kartais erškėčiams bei šermukšniams. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinė er­kutė, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda švie­siai žalios  neaukštos pūslelės (gumbai), kurios vėliau gelsta, rausvėja, ruduoja ar net juoduoja . Juo daugiau erkučių, juo dėmės didesnės. Kartais net ant vaisių užuo­mazgų matyti nedidelės netaisyklingos rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės. Masiškai plinta medelynuose ir jaunuo­se soduose.

Žiemoja po pumpurų žvynais kriaušinės erkutės patelės. Jų kūnas, sudarytas iš daugybės žiedų, yra gelsvos spalvos, 0,2 mm ilgio . Priekiniame, storesniame gale yra dvi po­ros kojų, o užpakaliniame — du ilgi ir keturi trumpi šereliai. Viename pumpure patelių gali būti keli tūkstančiai. Pa­tinėliai — panašūs įpateles, bet jų retai tebūna. Pavasarį patelės įsiskverbia į pumpurų vidų ir sudeda skai­driai žalsvus rutuliškus kiaušinius. Lervos, vėliau nimfos, čiulpia pumpurų viduje besiformuojančius lapus. Gegužės mėnesį išsiritusios naujos kartos erkių patelės įsiskver­bia į lapų parenchimą ir ten gyvena, deda kiaušinius. Vie­na karta užauga per 23—36 dienas. Liepos mėn. III kartos erkės įsiskverbia į besiformuojančius pumpurus žiemoti. Dalis jų rudenį kartu su lapais nukrinta ant žemės ir žūva. Kriaušinės erkutės — labai dažnos. Jos masiškai plinta medelynuose ir jaunuose soduose.

Apsaugos priemonės. Šiltomis saulėtomis dieno­mis žaliojo kūgio fazėje ir kriaušėms peržydėjus purkšti koloidinės sieros suspensija (1% ) arba fosforo organiniais sisteminio veikimo akaricidais.

Taip pat skaitykite: