Kenkia Kriaušėms ir kartais erškėčiams bei šermukšniams. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinė erkutė, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios neaukštos pūslelės (gumbai), kurios vėliau gelsta, rausvėja, ruduoja ar net juoduoja . Juo daugiau erkučių, juo dėmės didesnės. Kartais net ant vaisių užuomazgų matyti nedidelės netaisyklingos rausvos ar rudos raukšlėtos dėmelės. Masiškai plinta medelynuose ir jaunuose soduose.
Žiemoja po pumpurų žvynais kriaušinės erkutės patelės. Jų kūnas, sudarytas iš daugybės žiedų, yra gelsvos spalvos, 0,2 mm ilgio . Priekiniame, storesniame gale yra dvi poros kojų, o užpakaliniame — du ilgi ir keturi trumpi šereliai. Viename pumpure patelių gali būti keli tūkstančiai. Patinėliai — panašūs įpateles, bet jų retai tebūna. Pavasarį patelės įsiskverbia į pumpurų vidų ir sudeda skaidriai žalsvus rutuliškus kiaušinius. Lervos, vėliau nimfos, čiulpia pumpurų viduje besiformuojančius lapus. Gegužės mėnesį išsiritusios naujos kartos erkių patelės įsiskverbia į lapų parenchimą ir ten gyvena, deda kiaušinius. Viena karta užauga per 23—36 dienas. Liepos mėn. III kartos erkės įsiskverbia į besiformuojančius pumpurus žiemoti. Dalis jų rudenį kartu su lapais nukrinta ant žemės ir žūva. Kriaušinės erkutės — labai dažnos. Jos masiškai plinta medelynuose ir jaunuose soduose.
Apsaugos priemonės. Šiltomis saulėtomis dienomis žaliojo kūgio fazėje ir kriaušėms peržydėjus purkšti koloidinės sieros suspensija (1% ) arba fosforo organiniais sisteminio veikimo akaricidais.