Kriaušinis pjūklelis audėjas

Kriaušinis pjūklelis audėjas

Neurotoma ilaviventris Retz.

Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Maty­ti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gy­vena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda, trys poros neilgų krūtinės kojų, o pilvelio gale — dvi plonos ataugėlės. Minta lapais. Lizduose būna daug stambių kruopėtų išmatų.

2emės trupinėlių kokonuose, maždaug 20 cm gylyje, žie­moja lervos. Lėliukėmis virsta balandžio mėn. Po 15—21 dienos gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje išsirita ir pradeda skraidyti suaugėliai. Jie yra 11—14 mm, juoda galva ir krūtine, rudu pilveliu, kurio šonuose yra gelsvų dėmių. Išskėstų sparnų ilgis — iki 20 mm. Suau­gėliai — nesimaitina.

Apatinėse lapų pusėse patelės sudeda 30—60 kiaušinių grandinėles. Jie yra apie 0,7 mm ilgio, apvalaini, blizgantys, geltoni. Kiekviena patelė gali padėti iki 200 kiaušinių. Po 7—10 dienų išsirita lervos. Iš pradžių jos maitinasi vienu lapu, o paaugusios — apipina voratinkliais keletą lapų ir pasidaro minkštą gūžtą, kurioje ir gyvena grupėmis. (Gūž­tos panašios į obelinės voratinklinės kandies vikšrų gūžtas, tačiau ne tokios tankios.) Lervos skeletuoja ir apgraužia lapus. Jeigu jų daug, lieka vien lapų gyslos. Per metus išsi­vysto viena generacija. Bet kartais lervoms būna metų diapauzė, tada generacija — dvimetė. Lietuvoje šių kenkėjų būna dažnokai, tačiau didesnės žalos nepadaro.

Apsaugos priemonės. Rudenį giliai sukasti pome-džių dirvą. Jeigu nelabai išplitę, voratinklines gūžtas su lervomis rinkti ir deginti, bet kai daug — gūžtų darymo pradžioje purkšti medžius insekticidais.

Taip pat skaitykite: