Neporinis verpikas

Neporinis verpikas

Lymantria dispar L.

Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams.

Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais plaukeliais. Kiaušiniai ir žiemoja. Gegužės mėn. lapus ir žiedus ima graužti 60—70 mm ilgio rudi vikšrai. Per jų nugarą eina 3 gelsvos linijos, ant kiekvieno segmento — po dvi karpeles: pirmųjų 5 segmentų karpelės mėlynos, likusių — raudonos.

Lymantria dispar lerva

Jauni vikšrai apaugę ilgais plaukeliais. Vėjas juos gali pernešti gana toli — į kitus sodus ar miškus. Augantys vikšrai būna labai ėdrūs ir neretai visai plikai nugraužia medžių lapus. Po 1,5—2 mėnesių tarp voratinkliais apraiz­gytų lapų likučių ar šakučių virsta lėliukėmis. Jos būna 20—25 mm, juodos ar tamsiai rudos, apaugusios gelsvais plaukeliais. Drugiai skraido liepos ir rugpjūčio mėne­siais.

Patinai aktyvūs ir dieną, ir naktį. Jie mažesni ir grakš­tesni. Išskleisti sparnai — 40—45 mm: priekiniai — pil­kai rusvi, tamsiai rudomis, labai vingiuotomis skersinė­mis linijomis, užpakaliniai — šviesiai rudi, tamsiu pakraš­čiu.

Patelės beveik neskraido, tupi ant kamienų ir šakų. Jų išskleistų sparnų ilgis — 70—75 mm, abi poros šviesiai ochriškos: per priekinius sparnus eina 4 skersinės ban­guotos rusvos, ne visuomet ryškios linijos, užpakaliniai — be piešinio. Pilvelis — storas, apaugęs tankiais gelsvai rudais plaukeliais.

Apsaugos priemonės. Rudenį gramdyti nuo me­džių kamienų kiaušinių krūveles, jas rinkti ir deginti. Išsi­ritus vikšrams, peržydėjusius vaismedžius purkšti insek­ticidais.

Taip pat skaitykite: