Obelinė blakutė

Obelinė blakutė
Psylla mali
Schmidbg.

Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vieto­je būna daug saldžių lipnių kenkėjo išskyrų.

Ant plonų vaismedžių šakučių, dažniausiai vaisinių, žiemoja kiauši­niai. Jie yra gelsvi, 0,3—0,4 mm ilgio, pailgo ovalumo, lenk­tu smailiuoju galu. Dedami po vieną arba krūvelėmis į žievės įdubas. Vėliau išsirita plokščios oranžinės, vėliau gelsvėjančios lervos. Jos turi trumpas antenas ir kojas.

Pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, žiedpumpuriai, žiedai ar obuolių už­uomazgos nubyra. Kartais kenkėjų baltų kruopelių išmatų būna ant lapkočių, todėl juose dažnai įsiveisia suodžialigės sukėlėjai.

Prieš žydėjimą lervos virsta dar žalingesnėmis nimfomis. Šios yra melsvai žalsvos, turi ryškias sparnų už­uomazgas.

Obelims žydint, pasirodo suaugusios 3,4—3,7 mm blakutės. Galva ir krūtinėlė gelsvai žalios. Patelių pil­velis pirmoje vasaros pusėje gelsvas ar žalsvas, o rudenį — raus­vas, tamsesnėmis juostelėmis. Patinai gelsvi, su oranžinė­mis išilginėmis juostelėmis. Sparnai suskliaudžiami stoge­liu, permatomi, daug ilgesni už kūną. Gali šokinėti ir skraidyti. Obelims peržydėjus, išsiskirsto ant žolių. Į obelis grįžta rugpjūčio mėnesį. Per metus išauga viena generacija.

obeline blakute
Psylla Malis suaugusi obelinė blakutė; sužeista šakelė; nimfa; D, kiaušinėliai ant ūglio. 

Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo, sodus purkšti ovicidais. Nuo pumpurų išsiskleidimo iki žydėjimo pradžios lervos ir nimfos naiki­namos insekticidais. Obelinės blakutės naikinamos, jei iki pumpurų išsiskleidimo 10 cm ūglių atkarpose yra po 10 ar daugiau kiaušinių, ant vaisinių šakučių — po 5 ar daugiau kiauši­nių, arba ant rausvėjančių žiedpumpurių — po 4 ar daugiau lervų.

Taip pat skaitykite: