Pumpurinis lapsukis

Pumpurinis lapsukis
Spilonota ocellana F.

Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratink­liais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų vo­ratinkliais sutrauktų lapų ir juos skeletuoja. Baltuose voratinkliniuose kokonuose žiemoja jauni vikšrai. Jų būna prie pumpurų, žievės įdubose ir raukšlėse. Užaugę vikšrai yra 10—12 mm ilgio, melsvai rudos spalvos, galva ir priešnugarėlės skydas juodi, blizgantys. Jie gyvena iš lapų bei žvynelių gabaliukų sudarytoje vamzdelio formos makštyje ir minta besiskleidžiančiais pumpurais ir jaunais lapeliais. Peržydėjus obelims, dalis vikšrų lėliukėmis virsta kenkimo vietoje, o kiti — žievės įdubose, po atplaišomis. Lėliukės fazė trunka 12—14 dienų.

II birželio pusėje ir liepos pradžioje pradeda skraidyti drugiai. Išskleisti sparnai būna 7—9 mm ilgio. Priekiniai — tamsiai pilki, su plačia šviesiai pilka juosta per vidurį, užpa­kaliniai — tamsiai geltono pilkumo.

Spilonota ocellana
foto: Ben Sale, CC BY 2.0, Spilonota ocellana

Skraido 1—2 mėne­sius. Kiaušinius deda ant abiejų lapo pusių. Kiaušinio fazė trunka 9—12 dienų. Išsiritę vikšrai gyvena taip pat tarp voratinkliais apraizgytų lapų ir juos naikina. Kartais pritvirtina lapą prie vaisiaus ir slėpdamiesi išgraužia jame negilias duobutes. Rugsėjo mėnesį vikšrai iš­siskirsto žiemoti.

Pumpuriniai lapsukiai atsiranda labai dažnai ir jie gali sugadinti iki 20%  lapų skrotelių ir iki 5—7% vaisių.

Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo purkšti ovicidais. Kai kenkėjai pa­plinta, vaismedžius žiedpumpurių rausvėjimo fazėje purkš­ti insekticidais.

Taip pat skaitykite: