Rausvoji sodinė erkė

Polifagė. Be kitų lapuočių, sode labiausiai puola obelis ir slyvas, mažiau kriaušes ir vyšnias. Išilgai lapų gyslų atsi­randa šviesiai žalios, smulkios dėmelės. Paskui lapai si­dabriškai nupilkėja, greitai nudžiūsta ir nukrinta. Žiemoja erkės kiaušiniai. Jie oranžiškai raudoni, svogūno formos, 0,14-0,15 mm skersmens, su ilga išaugėle . Būna šakų pažastyse, kamieno ir šakų žievės plyšiuose, jaunų medelių šaknies kaklelio srityje. Sudedami dažniausiai grupėmis ir ant kamieno atrodo kaip oranžiškai raudonos dėmelės. Lervos pradeda ristis gegužės pabaigoje, kai vidutinė paros temperatūra apie 10 °C šilumos. Jos yra 0,16-0,18 mm ilgio, turi 3 poras kojų, tik ką išsiritusios bū­na ryškiai raudonos  ir masiškai puola jaunus lapelius. Laikosi apatinėje jų pusėje ir greitai tampa suaugusiomis erkėmis. Patelės būna ovalios, raudonos arba rudai raudo­nos, iki 0,40 mm ilgio, nugara išsipūtusi. Šviesesnės spal­vos gumburėliai apaugę šereliais. Patinai – oranžiškai geltoni, siauresnio, į užpakalį smailėjančio kūno, 0,26- 0,28 mm ilgio. Lietuvoje per vasarą išsivysto 5-6 gene­racijos. Intensyviau dauginasi ant vėlyvųjų veislių obelų. Erkių užpulti vaismedžiai skursta, lapai būna mažyčiai, vai­siai prasti. Rugpjūčio I dekadą patelės pradeda dėti žie­mojančius kiaušinius.

Apsaugos priemonės. Jeigu rudenį vaisinių ša­kučių 10 cm ilgio atkarpoje yra vidutiniškai iki 100 kiau­šinių, nukritus lapams ar iki pumpurų išbrinkimo purkšti ovicidais. Jeigu tuoj po žydėjimo ir kai obuo­liukai graikiško riešuto didumo ant lapų yra daugiau kaip po 5 erkes, purkšti insekticidų ir akaricidų mišiniu arba vien akaricidais.