Rožinis lapsukis

Rožinis lapsukis
Archips rosana L.

Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda galva ir rudu ar juodu pTiešnugarėlės skydu vikšrai skeletuoja lapus arba išėda juose apvalias skyles, be to, gadina žiedų ir žiedpumpurių vainiklapius, kuokelius ir piesteles. Ant vaismedžių kamieno ir šakų čerpiškomis krūvelėmis žiemoja rožinio lapsukio kiaušiniai. Jie apskriti, skyde­lių formos, tik padėti žalsvi, vėliau pilkšvėja ir susilieja su obelų žieve. Vikšrai išrieda žydint kaulavaisiniams, būna labai baikštūs, gyvena į tūteles susuktuose lapuose ir juos skeletuoja. Minta ir jaunais vaisiais — išgraužia juose duobutes ir taip pažeidžia iki 15% obuolių. Lėliukėmis virsta po 25—40 dienų tarp pusiau nugraužtų ir susuktų la­pų. Jos — 9—13 mm ilgio, iš pradžių žalios, vėliau paruduo­ja. Po 8—14 dienų, birželio II pusėje, vakarais pradeda skraidyti drugiai ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Išskleis­ti sparnai — 14—22 mm ilgio : priekiniai — nuo gelto­nos ar ochriškai geltonos iki tamsiai rudos spalvos, gausiai išmarginti rudomis banguotomis skersinėmis linijomis ir dėmėmis, užpakaliniai — pilkšvai rudi, gelsva viršūne. Patelės po 1—3 dienų nuo skraidymo pradžios pradeda dėti kiaušinius. Padeda iki 250 kiaušinių. Generacija — vienų metų.

Lietuvoje rožiniai lapsukiai plačiai paplitę ir yra vieni iš žalingiausių lapus graužiančių kenkėjų.

Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo sodus purkšti ovicidais. Insekticidais purkšti prieš žydėjimą (žaliojo kūgio fazėje) ir tučtuojau po žydėjimo.

Taip pat skaitykite: