Rudasis kriaušinis amaras

Rudasis kriaušinis amaras

Anuraphis subterranea Walk.

Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm il­gio, rudas. Ant nugaros — gana stambūs viduriniai ir pakraštiniai kauburėliai. Lervos ir nimfos — rusvos. Ant lapų išsivysto kelios amarų generacijos. Iščiulpti lapai ir nesumedėję ūgliai, užteršti saldžiomis lipniomis išskyro­mis, deformuojasi, vysta. Vasarą rudieji kriaušiniai amarai dauginasi partenogenetiškai, migruoja ant laukinių barščių, pastarnokų ir kitų skėtinių šeimos žolinių augalų. Rudenį grįžta ant kriaušių ir patelės ant plonų šakučių, į žievės įdubas ir ypač į pumpurų pažastis prideda apvaisintų 0,5 mm ilgio, juodų blizgančių, pailgoko ovalumo kiaušinių, kurie ir žiemoja.

Pavasarį kriaušės lapus čiulpia ir kriaušinis šalpusninis amaras (Anuraphis fartarae Koch.). Jų kolonijos gyvena užriestais į viršų arba suglaustais šonais lapuose. Lapai blykšta arba gelsta. Sie amarai, besparniai ir sparnuoti, yra 2—3 mm ilgio, pil­kai rusvi ar rausvai rudi, kartais žalsvo atspalvio. Sifo­nai ryškūs, uodegėlė trumpa, trikampiška. Ant nugaros daug smulkių kauburėlių. Lervos ir nimfos — žalios. Ant plonų kriaušių šakučių žiemoja amarų kiaušiniai. Pa­vasarį čia išsivysto kelios generacijos. Vasarą sparnuoti amarai migruoja ant šalpusnių. Dauginasi partenogenetiš­kai. Abi šios amarų rūšys platina virusinius susirgimus.

Apsaugos priemonės. Jeigu ant šakučių daug žiemojančių kiaušinių, kas dveji treji metai prieš pumpurų išbrinkimą (kada vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 4 °C) arba numetusias lapus kriaušes purkšti ovicidais. Pasirodžius amarų kolonijoms per vegetaciją, kriaušes purkšti aficidais.

Taip pat skaitykite: