Rudoji sodinė erkė

Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta.

Žiemoja šios erkės kiaušiniai. Jie — apskriti, 0,15 mm skersmens, oranžiškai raudoni, lygaus, blizgančio lukšto. Patelės kiaušinius sudeda į šakų ir kamieno žievės plyšius, po atplaišomis, apie pumpurus ir ties šakučių išsi­šakojimu. Kiaušinių telkiniai, tarsi raudonos apnašos, ma­tosi paprasta akimi. Lervos ritasi nuo balandžio pabai­gos (kada išsiskleidžia pumpurai) iki gegužės vidurio, kai vidutinė paros temperatūra 8—10 °C šilumos. Jos būna be­veik apskritos, 0,24 mm ilgio, oranžiškai raudonos, turi 3 poras kojų. Nimfos — stambesnės už lervas, žalsvai rudos, turi 4 poras kojų. Lervos ir nimfos intensyviai minta. Ant šakučių nėrimosi vietose susikaupia daug baltų blizgančių, paprasta akimi matomų išnarų. Per vasarą Lie­tuvoje išsivysto 4—5 generacijos. Patelės būna rausvai, žalsvai ar gelsvai rudos, ovalios, 0,56—0,62 mm ilgio. Burną dengia 4 pailgos odos išaugos. Labai raukšlėta nuga­ros oda. Kojos plonos ir ilgos, ypač pirmutinė pora. Patinai už pateles beveik du kartus mažesni, geltonai ar raudonai rudi, Jų erkių kolonijose labai reta. Užpulti augalai skursta, lapai jau vasaros viduryje pradeda ruduoti ir kristi, derlius sumažėja 50% ir daugiau. Ypač daug nuostolių ši erkė pa­daro I vasaros pusėje karštu ir sausu oru.

Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo purkšti ovicidais. Jeigu per vegetaciją pastebima erkių, vaismedžius purkšti in­sekticidų ir akaricidų mišiniu arba vien akaricidais.

Taip pat skaitykite: