Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta.
Žiemoja šios erkės kiaušiniai. Jie — apskriti, 0,15 mm skersmens, oranžiškai raudoni, lygaus, blizgančio lukšto. Patelės kiaušinius sudeda į šakų ir kamieno žievės plyšius, po atplaišomis, apie pumpurus ir ties šakučių išsišakojimu. Kiaušinių telkiniai, tarsi raudonos apnašos, matosi paprasta akimi. Lervos ritasi nuo balandžio pabaigos (kada išsiskleidžia pumpurai) iki gegužės vidurio, kai vidutinė paros temperatūra 8—10 °C šilumos. Jos būna beveik apskritos, 0,24 mm ilgio, oranžiškai raudonos, turi 3 poras kojų. Nimfos — stambesnės už lervas, žalsvai rudos, turi 4 poras kojų. Lervos ir nimfos intensyviai minta. Ant šakučių nėrimosi vietose susikaupia daug baltų blizgančių, paprasta akimi matomų išnarų. Per vasarą Lietuvoje išsivysto 4—5 generacijos. Patelės būna rausvai, žalsvai ar gelsvai rudos, ovalios, 0,56—0,62 mm ilgio. Burną dengia 4 pailgos odos išaugos. Labai raukšlėta nugaros oda. Kojos plonos ir ilgos, ypač pirmutinė pora. Patinai už pateles beveik du kartus mažesni, geltonai ar raudonai rudi, Jų erkių kolonijose labai reta. Užpulti augalai skursta, lapai jau vasaros viduryje pradeda ruduoti ir kristi, derlius sumažėja 50% ir daugiau. Ypač daug nuostolių ši erkė padaro I vasaros pusėje karštu ir sausu oru.
Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo purkšti ovicidais. Jeigu per vegetaciją pastebima erkių, vaismedžius purkšti insekticidų ir akaricidų mišiniu arba vien akaricidais.