Vaismedinė makštikandė
Coleophora hemorobiella Scop.
Puola obelis, kriaušes, slyvas, šermukšnius, ąžuolus. Lapuose matyti apvalios pilkos ar rudos minos (įgraužos), kenkėjas gyvena makštyje.
Išskleisti drugių sparnai yra 12—14 mm ilgio. Priekiniai sparnai — sidabriškai pilki, išmarginti smulkiomis tamsiomis dėmelėmis, o užpakaliniai — siauri, juostelės formos, tamsiai rudi, su ilgomis blakstienomis pakraščiuose. Skraido liepos mėnesį. Patelės kiaušinius deda ant lapų. Po 10 dienų išriedėję vikšrai įsigraužia į lapo parenchimą ir išėda smulkias žvaigždės formos minas. Pagyvenę jose 3—4 savaites, maždaug 13 mm vikšrai pragraužia pakraščio epidermį ir iš jo, sutvirtindami voratinkliais, pasidaro tamsiai rudas ar juosvas užlenktu galu makštis. Kai kenkėjų masiška, minos susilieja, apima beveik visą lapą. Rudenį vikšrai kartu su makštimis persikrausto ant šakučių ir, prisitvirtinę prie pumpurų ar šakų pažastyse, žiemoja. Pavasarį neišlįsdami iš makšties vikšrai įsigraužia į pumpurus, išėda jų vidų. Vėliau vėl graužiasi į lapus. Augdami didina ir makštį. Liepos mėn. persikrausto ant šakučių, nustoja augti ir ruošiasi žiemai. Peržiemoję vėl minta lapais ir pasigamina naują tiesią makštį. Birželio mėn. suaugę, 14—15 mm ilgio, juoda galva vikšrai makštyse virsta lėliukėmis, o liepos mėn. pasirodo drugiai. Generacija — dvimetė.
Sių kandžių mūsų soduose būna dažnai ir kartais gana gausiai, tačiau jos rimtesnės žalos nepadaro.
Apsaugos priemonės. Nukritus lapams arba iki pumpurų išbrinkimo purkšti vaismedžius ovicidais. Peržydėjusias obelis nupurkšti insekticidais.