Vaismedinis lapsukis
Hedya nubiferana Haw. (Argyroploce variegana Hb.)
Kenkia vaismedžiams: dažniausiai — obelims, rečiau — šermukšniams, slyvoms. Puola ir kitus lapuočius medžius. Žaliojo kūgio fazėje, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 9—10 °C šilumos, pilkai žali su juodomis karpelėmis vikšrai pradeda graužtis į pumpurus. Jų galva ir priešnugarėlė tamsiai rudos. Sie jauni, šakučių žievės raukšlėse ir po atplaišomis voratinkliniuose kokonuose peržiemoję vikšrai— vaismedinio lapsukio. Kai pumpurai išsprogsta, jie gyvena tarp voratinkliais sutrauktų lapelių ir žiedpumpurių. Lėliukėmis pradeda virsti kenkimo vietoje obelims žydint. Jos būna 7—9 mm ilgio, rudos. Lapsukio drugiai skraido liepos ir rugpjūčio mėn. Išskleisti sparnai yra apie 20 mm ilgio: priekiniai — rusvai pilki ar tamsiai pilki, violetinio atspalvio (beveik trečdalis sparno — baltas, ties pakraščiu yra keletas smulkių rusvų dėmelių), užpakaliniai — pilkai rudi.
Kiekviena patelė padeda iki 60 pavienių rutuliškų 1 mm skersmens balsvų kiaušinėlių dažniausiai ant viršutinių lapų pusių.
Išriedėję vaismedinio lapsukio vikšrai lapus skeletuoja iš apatinės pusės ir išgraužia duobutes vaisiuose, o vidurvasarį išsiskirsto žiemoti. Sių kenkėjų soduose būna dažnai. Kartais jie sudaro net 20% viso lapsukių skaičiaus. Labiausiai nuo jų nukenčia obelys.
Apsaugos priemonės. Žaliojo kūgio fazėje sodus purkšti insekticidais. Daug vikšrų žūva purškiant ovicidais (prieš pumpurų brinkimą ar nukritus lapams) ir kai purškiama po žydėjimo nuo obelinio vaisėdžio.