Vaismedinis lapsukis

Vaismedinis lapsukis
Hedya nubiferana Haw.   (Argyroploce  variegana Hb.)

Kenkia vaismedžiams: dažniausiai — obelims, rečiau — šermukšniams, slyvoms. Puola ir kitus lapuočius medžius. Žaliojo kūgio fazėje, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 9—10 °C šilumos, pilkai žali su juodomis karpelėmis vi­kšrai pradeda graužtis į pumpurus. Jų galva ir priešnugarėlė tamsiai rudos. Sie jauni, šakučių žievės raukšlėse ir po atplaišomis voratinkliniuose kokonuose peržiemoję vikš­rai— vaismedinio lapsukio. Kai pumpurai išsprogsta, jie gyvena tarp voratinkliais sutrauktų lapelių ir žiedpumpu­rių. Lėliukėmis pradeda virsti kenkimo vietoje obelims žydint. Jos būna 7—9 mm ilgio, rudos. Lapsukio drugiai skraido liepos ir rugpjūčio mėn. Išskleisti sparnai yra apie 20 mm ilgio: priekiniai — rusvai pilki ar tamsiai pilki, violetinio atspalvio (beveik trečdalis spar­no — baltas, ties pakraščiu yra keletas smulkių rusvų dėme­lių), užpakaliniai — pilkai rudi.

Kiekviena patelė padeda iki 60 pavienių rutuliškų 1 mm skersmens balsvų kiaušinėlių dažniausiai ant viršutinių lapų pusių.

Išriedėję vaismedinio lapsukio vikšrai lapus skeletuoja iš apatinės pusės ir išgraužia duobutes vaisiuose, o vidurva­sarį išsiskirsto žiemoti. Sių kenkėjų  soduose būna dažnai. Kartais jie sudaro net 20% viso lapsukių skai­čiaus. Labiausiai nuo jų nukenčia obelys.

Apsaugos priemonės. Žaliojo kūgio fazėje sodus purkšti insekticidais. Daug vikšrų žūva purškiant ovicidais (prieš pumpurų brinkimą ar nukritus lapams) ir kai purškia­ma po žydėjimo nuo obelinio vaisėdžio.

Taip pat skaitykite: