Žieduotasis verpikas
Malacosoma neustria L.
Kenkia vaismedžiams, dažniau obelims ir kitiems lapuočiams medžiams. Skleidžiantis pumpurams, matyti stambios voratinklių gūžtos, kuriose gyvena iki 55 mm, apaugę retais plaukeliais vikšrai. Rudai rusva nugara eina balta linija, o iš abiejų jos pusių — po oranžinę. Vikšro šonuose yra išilginės mėlynos juostelės.
Ant plonų šakučių sudėti žiedu (todėl toks verpiko ir vardas) žiemoja kiaušiniai. Viename žiede jų gali būti iki 500. Vikšrai ritasi gegužės mėnesį, skleidžiantis pumpurams. Nakčia jie graužia pumpurus, jaunus lapelius, žiedpumpurius, žiedus, o vėliau — ir lapus nuo pakraščio. Lieka tik storiausios gyslos. Dieną slapstosi gūžtose, suraizgytose tarpušakiuose. Paaugę vikšrai gyvena pavieniui.
Po 6—8 savaičių maitinimosi virsta lėliukėmis. Jos — rudos, tūno dvisluoksniame voratinkliniame kokone. Maždaug po 2 savaičių iš lėliukių išsirita drugiai. Skraido naktimis nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Išskleisti sparnai 32—42 mm, šviesiai rudi arba rusvi. Ant priekinių sparnų — dvi tiesios skersinės rudos arba šviesiai geltonos linijos. Užpakaliniai sparnai šviesesni, be piešinio.
Kai kuriais metais šių kenkėjų soduose būna labai gausu. Ypač dažnai pietvakarinėje šalies dalyje.
Apsaugos priemonės. Genint pavasarį vaismedžius, nupjaustyti ir sudeginti ūglius, ant kurių yra žieduotojo verpiko kiaušinių. Voratinklines gūžtas su žieduotojo verpiko vikšrais rinkti ir deginti. Prieš žydėjimą ir tučtuojau po žydėjimo purkšti sodus insekticidais.