Akacija

akacija
akacija

Akacija, vikmedis (Robinia L.)

Ankštinių (Leguminosae) šeimos medžiai arba krūmai. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, vidutinio dydžio. Prielapiai vir­tę dygliais. Žiedai drugiški, balti, rožiniai, rečiau purpuriniai, ke­kės pavidalo žiedynuose sukrauti. Vaisius — daugiasėklė, pailga, plokščia ankštis.

Gentyje yra apie 20 rūšių, savaime augančių Šiaurės Ameriko­je. Tai gražūs, šviesomėgiai, greit augantys augalai.

Baltažiedis vikmedis, arba baltoji akacija (R. pseudacacia L.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Europon įvežtas 1601 m. Jis plačiai paplito dekoratyviniuose želdiniuose.

Akacija – Medis 16—25 m aukščio, ažūrine, netaisyklinga, aukštai ant liemens pakilusia laja. Suaugusių medžių žievė rusvai pilka, gi­liai suaižėjusi. Šakutės dygliuotos. Lapai pražanginiai, neporiškai plunksniški, iš 7—19 tamsiai žalių, ovališkų mažų lapelių sudėti. Lapus skleidžia gegužės mėnesį,’ rudenį lapai krinta po pirmųjų šal­nų. Žiedai balti, kvapūs, medingi, sukrauti nusvirusiose 10—15 cm ilgio kekėse. Žydi birželio mėnesį. Vaisius — daugiasėklė, plokš­čia, 5—10 cm ilgio, tamsiai ruda ankštis. Nusvirusios ankštys ant medžių kabo iki pavasario. Sėklos nunoksta spalio—lapkričio mė­nesį, jos nepraranda daigumo iki 5 m.

Baltažiedis vikmedis ilgaamžis, atskiri medžiai gyvena iki 300 m. Šviesomėgis, greitai augantis, turi ilgas, gilias, plačiai iš­vystytas šaknis, dėl to vėjovartai atsparus. Išaugina daug šaknų atžalų. Dirvožemiui nereiklus, gali augti ir sausuose, nederlinguose smėlynuose, ant šaknų turi gumbelines bakterijas. Geriausiai, tarpsta derlinguose su kalkių priemaiša priemoliuose. Nepaken­čia durpžemio ir sunkių molynų su aukštu podirviniu vandeniu. Užterštą miesto ir pramonės rajonų orą pakenčia gan gerai, o nu­kentėję nuo dūmų bei dujų lapai atželia. Šalčiams ne visai atspa­rus. Šakos trapios, lengvai išlaužomos stipraus vėjo ir gausaus sniego. Mūsų respublikoje gan dažnai auginamas. Parkuose gali­ma rasti senų medžių, turinčių apie 100 ir daugiau metų. Šaltomis žiemomis daug suaugusių medžių apšalo arba visai iššalo.

Baltažiedžio vikmedžio yra daug dekoratyvinių formų, kurios jautresnės šalčiams už pagrindinę rūšį.

Lietuvos  klimato sąlygomis vertos auginti šios formos: f. Bessoniana Kirchn.— medis tankia, pailgai rutuliška laja; f. umbraculifera DC.— medelis tankia rutuliškai skėtiška laja, ša­kutės be dyglių; f. pendula Loud.— svyruokime laja; f. aurea Kirchn.— auksiškai geltonais lapais; f. puipmea Schneid.— jauni lapai purpuriškai rausvi; f. pyramidalis Pepin — siaurai piramidine laja.

Baltasis vikmedis – akacija dauginamas sėklomis ir šaknų atžalomis. Sėklos sėjamos pavasarį. Jei prieš sėją sėklos perpilamos verdan­čiu vandeniu, jos vienodžiau sudygsta. Sodinės formos skiepija­mos į pagrindinę rūšį. Sodintina parkuose, ligoninių ir sanatorijų aplinkoje, pramonės rajonų teritorijoje, tarpkvartaliniuose ir kie­mų želdiniuose. Sodintina saulėtose nuo vėjo apsaugotose vietose, pavieniui, vienarūšėse ir mišriose grupėse.

Taip pat skaitykite: