Buksmedis (Buxus L.)

Buksmedinių (Buxaceae) šeimos, visada žaliuojantieji medžiai arba krūmai, paprastais, priešiniais, odiškais lapais. Žiedai viena­lyčiai, smulkūs, nepuošnūs. Vaisius — dėžutė. Buksmedžiai ūksmi­niai, puošnūs augalai, auga labai lėtai, ilgaamžiai.

Gentyje yra apie 30 rūšių, paplitusių Vidurio ir Pietų Europoje, Rytų Azijoje, Indijoje ir Vidurio Amerikoje. Lietuvoje gan daž­nai auginamas paprastasis buksmedis dekoratyviniuose želdi­niuose ir kapinėse.

Paprastasis buksmedis (B. sempeivhens L.). Tėvynė — Vidur­žemio pajūrio kraštai. Krūmas arba medelis 6—10 m aukščio, labai lankia, smulkiašake grakščia laja. Lapai trumpakočiai, 10—30 mm ilgio, elipsiški arba kiaušiniški, lygiakraščiai, standūs. Jų viršu­tinės pusės tamsiai žalios, blizgančios, apatinės šviesesnės ir ma­tinės. Žiedai nežymūs. Vaisius — triragė dėžutė 8 mm ilgio. Auga labai lėtai, išgyvena iki 700 metų ir daugiau. Buksmedis vienas ūksmingiausių  lapuočių   medžių,   tačiau   gerai auga ir saulėtoje vietoje. Geriausiai tarpsta derlinguose- kalkinguose dirvožemiuose, skursta šlapiuose. Šalčiams ne visai atsparus, šaltomis žiemomis nušąla iki sniego dangos. Užterštą miesto orą pakenčia gerai. Pa­kelia karpymą, auga labai lėtai ir turi tankią smulkiašakę lają, Jis ypač tinka bordiurams, žemiems kiliminiams raštams, sudėtin­goms žalioms, geometrinėms figūroms suformuoti. Dauginamas sėklomis, ūgliais ir krūmų dalijimu.