Buksmedinių (Buxaceae) šeimos, visada žaliuojantieji medžiai arba krūmai, paprastais, priešiniais, odiškais lapais. Žiedai vienalyčiai, smulkūs, nepuošnūs. Vaisius — dėžutė. Buksmedžiai ūksminiai, puošnūs augalai, auga labai lėtai, ilgaamžiai.
Gentyje yra apie 30 rūšių, paplitusių Vidurio ir Pietų Europoje, Rytų Azijoje, Indijoje ir Vidurio Amerikoje. Lietuvoje gan dažnai auginamas paprastasis buksmedis dekoratyviniuose želdiniuose ir kapinėse.
Paprastasis buksmedis (B. sempeivhens L.). Tėvynė — Viduržemio pajūrio kraštai. Krūmas arba medelis 6—10 m aukščio, labai lankia, smulkiašake grakščia laja. Lapai trumpakočiai, 10—30 mm ilgio, elipsiški arba kiaušiniški, lygiakraščiai, standūs. Jų viršutinės pusės tamsiai žalios, blizgančios, apatinės šviesesnės ir matinės. Žiedai nežymūs. Vaisius — triragė dėžutė 8 mm ilgio. Auga labai lėtai, išgyvena iki 700 metų ir daugiau. Buksmedis vienas ūksmingiausių lapuočių medžių, tačiau gerai auga ir saulėtoje vietoje. Geriausiai tarpsta derlinguose- kalkinguose dirvožemiuose, skursta šlapiuose. Šalčiams ne visai atsparus, šaltomis žiemomis nušąla iki sniego dangos. Užterštą miesto orą pakenčia gerai. Pakelia karpymą, auga labai lėtai ir turi tankią smulkiašakę lają, Jis ypač tinka bordiurams, žemiems kiliminiams raštams, sudėtingoms žalioms, geometrinėms figūroms suformuoti. Dauginamas sėklomis, ūgliais ir krūmų dalijimu.
