Dygioji eglė

Dygioji eglė (Picea pungens) yra labai dekoratyvi, šalčiams ir dūmams atspari rūšis. Turi daug dekoratyvinių įvairių atspalvių formų: sidabriško ‘Argentea’, melsvo ‘Glauca’ ir mėlyno ‘Coerulea’. Pagal šakojimosi pobūdį yra skiriamos: melsvaspyglė svyruoklinė ‘Glauca Koster’ ir siauralapė ‘Co­lumnaris’. Dekoratyvinės formos dauginamos sėklomis, iš kurių išaugusių medelių dalis (15-45%) paveldi motinmedžių savybes, arba skiepijimu į paprastąją eglę. Dygioji eglė išauga dideliu medžiu ir greitai pradeda B stelbti kitus želdinius, todėl ją galima rekomenduoti sodinti tik visuome­niniame sodo sektoriuje. Jeigu įskiepis imamas iš apatinės lajos dalies šoninių šakų,  medeliai  neišauga  aukšti,  šliaužia   pažeme ir  net gali  būti naudojami   alpinariumams.   Želdiniuose  beveik  nenaudojama mažaūgė forma ‘Glauca  Nana’, kuri dauginama gyvašakėmis arba skiepiji­mu į paprastąją eglę. Visuomeniniame sodo sektoriuje galima  rekomenduoti sodinti labai de­koratyvias egles:  serbinę  (Picea omorica), ajaninę  (P. jezoensis),  sibirinę melsvaspyglę   (P.  obovata  ‘Glauca’)   ir  Engelmano  (P.  engelmannii).

Taip pat skaitykite: