Dygioji eglė (Picea pungens) yra labai dekoratyvi, šalčiams ir dūmams atspari rūšis. Turi daug dekoratyvinių įvairių atspalvių formų: sidabriško ‘Argentea’, melsvo ‘Glauca’ ir mėlyno ‘Coerulea’. Pagal šakojimosi pobūdį yra skiriamos: melsvaspyglė svyruoklinė ‘Glauca Koster’ ir siauralapė ‘Columnaris’. Dekoratyvinės formos dauginamos sėklomis, iš kurių išaugusių medelių dalis (15-45%) paveldi motinmedžių savybes, arba skiepijimu į paprastąją eglę. Dygioji eglė išauga dideliu medžiu ir greitai pradeda B stelbti kitus želdinius, todėl ją galima rekomenduoti sodinti tik visuomeniniame sodo sektoriuje. Jeigu įskiepis imamas iš apatinės lajos dalies šoninių šakų, medeliai neišauga aukšti, šliaužia pažeme ir net gali būti naudojami alpinariumams. Želdiniuose beveik nenaudojama mažaūgė forma ‘Glauca Nana’, kuri dauginama gyvašakėmis arba skiepijimu į paprastąją eglę. Visuomeniniame sodo sektoriuje galima rekomenduoti sodinti labai dekoratyvias egles: serbinę (Picea omorica), ajaninę (P. jezoensis), sibirinę melsvaspyglę (P. obovata ‘Glauca’) ir Engelmano (P. engelmannii).
