Forzitija

Forzitija
Forzitija

Forzitija (Forsylhia Vahl.)

Alyvmedinių (Olcaceae) šeimos krūmai. Lapai priešiniai, pa­prasti, rečiau triskiaučiai. Žiedai po 1—3 (6) lapų pumpurų pažas­tyse, Vainikėlis 20—40 (60) mm pločio, geltonos spalvos, iš 4 siau­rų, pagrinde į vamzdelį suaugusių, vainiklapių. Žydėti pradeda linlandžio mėnesį, žydi 20—30 dienų. Vaisius — dvilizdė dėžutė su daugeliu sparnuotų sėklų. Forzitijos jau anksti pavasarį pasipuošia gausiais auksiškai gel­tonais žiedais, kurie pražysta, dar lapams neišsiskleidus. Gražūs ir ! patys krūmai, jų ūgis, tamsiai žali lapai. Krūmai auga greitai. Ge­riausiai tarpsta ir gausiausiai žydi, augdamos derlingame, laidžia­me dirvožemyje, šiltoje saulėtoje vietoje. Užterštą miesto orą pakelia gerai. Labai šaltomis žiemomis forzitijos apšąla, kartais riet iki sniego dangos, bet sekančiais metais atželia. Po metų kitų Husliprėję krūmai vėl gausiai žydi.

Forzitijos sodintinos pavieniais krūmais erdviame gazono plote arba vienarūšėmis grupėmis. Dauginamos sėklomis, atlankomis, sumedėjusiais ir pusiau sumedėjusiais — vasariniais — ūgliais. Gentyje yra 8 rūšys, savaime augančios Rytų Azijoje, iš jų 1 rūšis Pietų Europoje. Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai auga šios

rūšys.

Lenktašakė forzitija (F. suspensa Vahl.). Tėvynė — Šiaurės ir Vidurio   Kinija.   Kultūron   introdukuota   1833 m.   Krūmas   1,5—

2    (3) m aukščio, 2—3 m pločio, šakos ir šakelės iš dalies sta­čios, iš dalies lankiškai nusvirusios, tuščiavidurės. Lapai tamsiai žali, paprasti, kiaušiniški arba ovališki, 60—100 mm ilgio, kartais triskiaučiai.   Žiedai   auksiškai   geltoni,   apie  30   mm   pločio,   po

3    pažastyse. Žydi balandžio—gegužės mėnesį, žydėjimas trunka apie 20—30 dienų. Saulėtoje vietoje augantys krūmai žydi labai gausiai, šakos ir šakelės aplipusios žiedais, žėri, tartum būtų auksu (įpibertos. Rūšis šviesomėgė, šalčiams ne visai atspari. Sėklas labai retai išaugina. Želdiniuose sodintina: pavieniais krūmais, viena­rūšėmis grupėmis, kitų medžių grupių išbaigimui, jų priekiniame plane. Naudojama paspartintam žydėjimui.

Lenktašakės forzitijos yra keletas dekoratyvinių formų ir varietetų: f. vaiiegata Butz.— krūmas geltonai margais lapais; I. atiocaulis Rehd.— purpuriniais stiebais ir šakutėmis; var. Foi-tunei (Lindi.) Rehd.— krūmas iš pradžių tiesiai augančiomis, vėliau išsilenkiančiomis šakomis. Žiedų vainiklapiai siauri, atlenkti ir kiek susisukę. Dalis lapų triskiaučiai; var. Sieboldii Zab.—neaukš­tas krūmas plonomis, nusvirusiomis šakomis, kurios kartais drie-t        kiasi pažemiu ir įsišaknija.

Tarpinė forzitija (F. intermedia Zab.). Yra F. suspensa Vahl.X XF. viridissima Lindi, hibridas. Kultūron įveista 1880 m. Krūmas iki 3 m aukščio, tiesiai augančiomis šakomis. Lapai 80—120 mm ilgio, pailgai kiaušiniški,  kartais triskiaučiai. Žiedai po kelis pažastyse, geltoni, gausūs, žydeli pradeda keliomis dienomis vėliau už lenkta-šakę. Šalčiams daugiau atspari, kaip lenktašakė. Želdiniuose nau­dojama taip pat, kaip ir lenktašakė forzitija.

 

Taip pat skaitykite: