Gluosnis

 Gluosnis (Salix L.)

Gluosninių (Salicaceae) šeimos dvinamiai medžiai arba krūmai. Žiedai vienalyčiai, smulkūs, be apyžiedžio, stačiuose žirginiuose sukrauti, medingi. Vaisius — dviem sąvaromis atsidaranti dėžutė. Sėklos smulkios, su baltų plaukelių kuokšteliu. Sėklos daigios esti iki 1 mėnesio. Gluosniai dauginami dažniausiai vegetatyviniu būdu: žaliais ir sumedėjusiais ūgliais, kuolais bei atlankomis. Dau­gelis gluosnių greitai augantys, šviesomėgiai, dirvožemiui nereik­lūs, drėgmę mėgstantys augalai. Jie gan įvairiai panaudojami liau­dies ūkyje.

gluosnis

Gentis apima apie 600 rūšių, augančių šalto ir vidutinio klima­to zonose. Lietuvoje žinomos 24 rūšys, iš jų žaliajai statybai reko­menduotinos šios.

Baltasis gluosnis (S. alba L.). Tėvynė—Europa, Mažoji Azija, Kinija, Iranas. Stambus medis 20—30 m aukščio, storu, 1,5—2 (3) m skersmens, kamienu. Laja plati, kupoliška. Jaunos šakos plonos, lanksčios, svyrančios. Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, galuose nusmailėję, 5—10 (15) cm ilgio; jaunų lapų abi pusės baltai šilkiškai plaukuotos, vėliau viršutinė pusė pasidaro plika ir tamsiai žalia, apatinė pusė — sidabriškai plaukuota. Auga grei­tai, per 20 metų išauga iki 20 m aukščio, gyvena iki 100 metų ir. daugiau. Šviesomėgis. Dirvožemiui nereiklus, auga įvairiose dir­vose, bet geriausiai tarpsta giliuose puriuose upių sąnašiniuose dirvožemiuose. Gerai pakenčia užterštą miesto ir pramonės rajonų orą. Pakelia karpymą. Dauginamas tik ką surinktomis sėklomis, bet geriausiai — ūgliais ir gyvakuoliais, kurie visuomet gerai prigyja.

Baltojo gluosnio yra keletas dekoratyvinių varietetų: var. vitellina Seringe — geltonomis arba gelsvai rausvomis šakomis; var. pendula hort.— nusvirusiomis šakomis; var. vitellina pendula Rehd.— geltonomis arba gelsvai rausvomis svyrančiomis šakomis; var. argentea Wimm — lapai padengti šilkiškais sidabriškai žvil­gančiais plaukeliais; var. coerulea Syme — medis įstrižai kylan­čiomis šakomis, melsvais lapais.

Baltasis gluosnis ir jo varietetai labai vertingi žaliojoje staty­boje. Kontrastiškai šviesiais lapais ir svyruokliška laja, ypač efek­tyvus prie vandens telkinių. Sodintinas pavieniais medžiais prie tvenkinių, ant upių krantų, laisvai gazone arba fone medžių, turin­čių tamsiai žalią lapiją. Baltąjį gluosnį į želdinius reikia sodinti saikingai, neperkrauti vieno želdinio keliais medžiais.

Trapusis gluosnis (S. hagilis L.). Tėvynė — Europa, Vakarų Si­biras. Medis 10—15 (20) m aukščio, plačia laja. Lapai lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški, 7—15 cm ilgio. Žiedai medingi. Jau nas nuga labai greitai, gyvena iki 80 m. Šviesomėgis, Geriausiai Irtipsla drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Dirvo­žemiui nereiklus.   Sodintinas pavieniui ir nedidelėmis grupėmis prie tvenkinių, lt n n alų, upių pakrantėmis, prie užtvankų. Graži šio gluosnio ru­tuliška forma — var. Sphaerica Hryn. et Kobendza-medis 0-8 m aukščio, tankia, smulkiašake laja, rutuliškos arba pusiau rutuliškos formos.

Taip pat skaitykite: