Gluosnis (Salix L.)
Gluosninių (Salicaceae) šeimos dvinamiai medžiai arba krūmai. Žiedai vienalyčiai, smulkūs, be apyžiedžio, stačiuose žirginiuose sukrauti, medingi. Vaisius — dviem sąvaromis atsidaranti dėžutė. Sėklos smulkios, su baltų plaukelių kuokšteliu. Sėklos daigios esti iki 1 mėnesio. Gluosniai dauginami dažniausiai vegetatyviniu būdu: žaliais ir sumedėjusiais ūgliais, kuolais bei atlankomis. Daugelis gluosnių greitai augantys, šviesomėgiai, dirvožemiui nereiklūs, drėgmę mėgstantys augalai. Jie gan įvairiai panaudojami liaudies ūkyje.
Gentis apima apie 600 rūšių, augančių šalto ir vidutinio klimato zonose. Lietuvoje žinomos 24 rūšys, iš jų žaliajai statybai rekomenduotinos šios.
Baltasis gluosnis (S. alba L.). Tėvynė—Europa, Mažoji Azija, Kinija, Iranas. Stambus medis 20—30 m aukščio, storu, 1,5—2 (3) m skersmens, kamienu. Laja plati, kupoliška. Jaunos šakos plonos, lanksčios, svyrančios. Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, galuose nusmailėję, 5—10 (15) cm ilgio; jaunų lapų abi pusės baltai šilkiškai plaukuotos, vėliau viršutinė pusė pasidaro plika ir tamsiai žalia, apatinė pusė — sidabriškai plaukuota. Auga greitai, per 20 metų išauga iki 20 m aukščio, gyvena iki 100 metų ir. daugiau. Šviesomėgis. Dirvožemiui nereiklus, auga įvairiose dirvose, bet geriausiai tarpsta giliuose puriuose upių sąnašiniuose dirvožemiuose. Gerai pakenčia užterštą miesto ir pramonės rajonų orą. Pakelia karpymą. Dauginamas tik ką surinktomis sėklomis, bet geriausiai — ūgliais ir gyvakuoliais, kurie visuomet gerai prigyja.
Baltojo gluosnio yra keletas dekoratyvinių varietetų: var. vitellina Seringe — geltonomis arba gelsvai rausvomis šakomis; var. pendula hort.— nusvirusiomis šakomis; var. vitellina pendula Rehd.— geltonomis arba gelsvai rausvomis svyrančiomis šakomis; var. argentea Wimm — lapai padengti šilkiškais sidabriškai žvilgančiais plaukeliais; var. coerulea Syme — medis įstrižai kylančiomis šakomis, melsvais lapais.
Baltasis gluosnis ir jo varietetai labai vertingi žaliojoje statyboje. Kontrastiškai šviesiais lapais ir svyruokliška laja, ypač efektyvus prie vandens telkinių. Sodintinas pavieniais medžiais prie tvenkinių, ant upių krantų, laisvai gazone arba fone medžių, turinčių tamsiai žalią lapiją. Baltąjį gluosnį į želdinius reikia sodinti saikingai, neperkrauti vieno želdinio keliais medžiais.
Trapusis gluosnis (S. hagilis L.). Tėvynė — Europa, Vakarų Sibiras. Medis 10—15 (20) m aukščio, plačia laja. Lapai lancetiški arba kiaušiniškai lancetiški, 7—15 cm ilgio. Žiedai medingi. Jau nas nuga labai greitai, gyvena iki 80 m. Šviesomėgis, Geriausiai Irtipsla drėgnuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Dirvožemiui nereiklus. Sodintinas pavieniui ir nedidelėmis grupėmis prie tvenkinių, lt n n alų, upių pakrantėmis, prie užtvankų. Graži šio gluosnio rutuliška forma — var. Sphaerica Hryn. et Kobendza-medis 0-8 m aukščio, tankia, smulkiašake laja, rutuliškos arba pusiau rutuliškos formos.