Gudobelė

 
Gudobelė
Gudobelė

Gudobelė (Ciataegus L.)

Erškėtinių (Rosaceae) šeimos, dygliuoti 3—5 (10—12) m aukš­čio, daugialiemeniai medeliai arba krūmai. Laja rutuliška arba kiaušiniška, dažnai asimetriška. Lapai paprasti, kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, rečiau rombiški arba elipsiški, giliai dan­tyti arba skiautėti, retai lygiakraščiai, 1—12 cm ilgio, su priela-plais; prielapiai daugelio rūšių anksti nukrinta. Žiedai taisyklingi, nedideli, balti, retai rožiniai, medingi, į skydelių pavidalo žiedynus •iįkrauti. Žydi gausiai gegužės, birželio mėnesį. Vaisiai nedideli, rutuliški, elipsiški arba obuoliški, geltonai oranžiniai, raudoni, ročiau juodi. Vaisių minkštimas sultingas arba sausai miltingas. Kai kurių rūšių vaisiai malonaus skonio ir vartojami maistui. Dirvai nereiklus, tačiau geriausiai auga vidutinio drėgnumo, lai-džiuose, derlinguose, sunkiuose dirvožemiuose. Šviesomėgis; dau­guma rūšių šalčiams atsparūs. Auga lėtai, gyvena iki 100—200 m. Miesto sąlygose auga gerai, ypač tos rūšys, kurios turi odiškus, standžius lapus. Dauginamas sėklomis, kurios per žiemą stratifi-kuojamos ir pavasarį sėjamos į lysves.

Gudobelės želdiniuose naudojamos gan plačiai. Gražios iš jų karpomos ir nekarpomos gyvatvorės, vienarūšės bei mišrios gru­pės ir pagaliau pavieniui pasodintos laisvai gazone.

Nepatariama gudobelių gyvatvores sodinti apie vaismedžių sodus, nes turi bendrų su jais ligų ir kenkėjų.

Gudobelių yra žinoma apie 1250 rūšių, išplitusių Šiaurės pusru­tulio vidutinio, rečiau subtropinio klimato zonose. Lietuvoje gudo­belių žinoma 21 iūšis, iš jų dekoratyvinę vertę turi šios.

Apskritalapė gudobelė (C. rotundifolia Borkh.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Kultūron įveista 1737 m. Krūmas arba medelis, 4-6 m aukščio, vainikas tankiai šakotas, apvalokas. Dygliai tam­siai rudi, smailūs, 2—9 cm ilgio. Lapai kampuotai apskriti arba rombiški, mažomis skiltelėmis skiautėti, odiški, blizgančiomis vir­šutinėmis pusėmis, rudenį anksti pageltonuoja. Žiedai balti, žydi gegužės—birželio mėnesį. Vaisiai rutuliški arba elipsiški, 8—12 mm skersmens, raudoni, blizgantys, saldūs. Medelis puošnus savo ūgiu, blizgančiais lapais, žiedais ir raudonais gausiais vai­siais.   Sodintinas dažniausiai pavieniui arba mažose vienarūšėse

grupėse.

Grauželinė gudobelė (C. oxyacantha L.). Tėvynė — Europa. Krūmas  arba   medelis,   3—5   (8)   m  aukščio,   nesimetriška   laja. Dygliai 1—2 cm ilgio. Lapai, apskritai kiaušiniški arba atvirkščiai kiaušiniški, 3—5 negiliomis skiautėmis skiautėti, dantyti, tamsiai žali. Žiedai balti. Žydi gegužės—birželio mėnesį. Vaisiai elipsiški, kiaušiniški arba rutuliški, raudoni. Dekoratyvinės formos: f. rubra C. K. Schneid.— žiedai raudoni, baltu centru; f. spiendens Schneid.— žiedai ryškiai raudoni, pilna viduriai; f. alba plena Rehd.— žiedai balti, pilnavidųriai; f. rosea Loud.— žiedai rožiniai su baltu centru; f. punicea Loud—žiedai tamsiai raudoni. Želdi­niuose panaudojama: karpomoms gyvatvorėms, kurios esti labai tankios; medeliu išaugintas tinka siauroms alėjoms ir gatvėms apso­dinti, ypač raudonžiedės pilnavidurės formos, ir formos ryškiais žiedais labai gražios pavieniui arba kitų krūmų priekiniame plane pasodintos.

Formos ryškiais ir pilnaviduriais žiedais dauginamos, skiepi­jant į pagrindinę rūšį.

Ilgadyglė gudobelė (C. macracantha Koehne). Tėvynė — Šiau­rės Amerika. Krūmas arba medelis 4—6 m aukščio. Vainikas apvalokas arba nesimetriškas, gausiai dygliuotas, dygliai (4) 5— 10 (14) cm ilgio. Lapai plačiai atvirkščiai kiaušiniški arba kiauši­niški, nežymiai skiautėti arba dvigubai, trigubai dantyti, odiški, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai balti. Vaisiai rutuliški, ryškiai rau­doni, blizgantys. Tinka gyvatvorėms, grupėms.

Švelnioji gudobelė (C. submollis Sarg.). Medelis 6—8 m aukščio, rečiau auga krūmu. Dygliai ploni, 3—9 cm ilgio. Lapai kiaušinis-kai trikampiški arba kiaušiniški, 3—4 skiautėmis skiautėti, dantyti arba dvigubai dantyti, ploni, tamsiai žali, rudenį raudonai rudi. Žiedai balti. Vaisiai rutuliškai elipsiški, oranžiškai raudoni, gausūs. Tinkamas gyvatvorėms, grupėms.

Taškuotoji gudobelė (C. punctata Jacq.). Medeliai 7—10 m aukščio, plokščiaviršūne laja. Dyglių daug, 5—7 cm ilgio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba pailgi, paprastai arba dvigubai danty­ti, tamsiai žali, rudenį ryškiai oranžiniai arba raudoni. Žiedai balti. Vaisiai elipsiški arba rutuliški, blankiai raudoni su šviesiais taškučiais.

Sodintinas pavieniais medžiais priekiniame plane arba nedi­delėmis grupėmis.

Vienapiestė gudobelė (C. monogyna Jacq.). Tėvynė — Europa. Medžiai 3—6 (8—12) m aukščio, plačiai piramidiška arba ovališka, tankia laja. Dygliai apie 1 cm ilgio arba jų visai nėra. Lapai 3—7-skiaučiai, iš viršaus tamsiai žali. Žiedai balti. Vaisius tamsiai raudonas.

Sodinės dekoratyvinės formos: f. semperflorens (Andre) Dipp.— pakartotinai žydi iki rudens; f. iloie albopleno hort.— žiedai balti, pilnavidųriai; f. flore rosei-pleno hort.— žiedai rožiniai, pil­navidųriai; f. lloie rubropleno hort.— žiedai raudoni pilnavidų­riai. Želdiniuose sodintina gyvatvorėse, liemeniniai medeliai iš­auginti gražūs alėjoms, siauroms gatvėms apsodinti, grupėms, apsauginėms juostoms.

 

Taip pat skaitykite: