Kadagys (Junipeius L.)

Kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, visada žaliuojantieji krūmai arba medžiai. Lapai spygliški, po 3 menturėse. Kai kurių šios šei­mos augalų lapai esti žvyniški, jie priešiniai. Kadagiai šviesomė-giai, nereiklūs dirvožemiui, atsparūs sausrai. Dauginami sėklomis. •Gentyje yra apie 70 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulyje. Lietuvo­je savaime auga viena rūšis.

Kazokinis kadagys (J. sabina L.). Jo tėvynė — Europa, Sibiras. Dvinamis, žemas krūmas, pažemiu šliaužiančiomis šakomis, kurių viršūnės kyla aukštyn. Lapai spygliški ir žvyniški, tamsiai žali. Auga lėtai. Reiklus šviesai. Šalčiams atsparus. Auga įvairiuose dir­vožemiuose. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviniu būdu — ūgliais.

Lietuvoje auginamas parkuose. Gražus dekoratyvinis krūmas, sodintinas pavieniui žaliame gazone, tinka šlaitams apželdinti, spygliuočių medžių grupėms išbaigti, sodinant priekiniame grupių plane.

Paprastasis kadagys (J. communis L,). Tėvynė — Europa, Šiau­rės Azija. Dvinamiai, įvairaus dydžio ir formos krūmai arba 5— 10 (15) m aukščio medžiai. Laja apie 1,5—3 m pločio, kūgiška, vy­riškųjų egzempliorių būna tankesnė, siauresnė, labiau suglausta, su išryškėjusiu liemeniu, moteriškųjų — platesnė, skėstašakė, išsike­rojusi, kartais retoka. Smulkių šakučių daug. Žievė pilkai ruda. Spygliai 10—15 mm ilgio, labai dygūs, pilkšvai žali, tankūs, ant šakučių pasišiaušę. Kankorėžiai 5—9 mm skersmens, rutuliški, pa­našūs į uogas, juosvai mėlyni, melsvu vaško apnašu padengti. Jie prinoksta antrųjų metų rudenį. Dauginamas sėklomis.

Paprastasis kadagys auga lėtai, ilgaamžis. Geriausiai tarpsta lengvuose dirvožemiuose, auga ir nederlingame smėlyne.

Šalčiams atsparūs. Pakenčia ūksmę, tačiau gražesni individai iš­taiga šviesiose saulėtose vietose.

Užterštą miesto orą pakenčia vidutiniškai. Yra keletas dekoratyvinių formų:

f. suecica Loud.— neaukštas medelis, kolonos pavidalo laja, aukštyn kylančiomis šakomis, ūglių viršūnėlės nulinkusios; f. hihcrnica Gord.— mažas medelis, labai tankia suglausta, siaura laja; f. echiniformis Beissn.— žemaūgis, rutuliškos formos krūmelis, ša­kelės tankios, trumpos; spygliai trumpi, tankūs, labai dygūs, pana­šūs į ežio; f. prostata Beissn.— tankiai šakotas, pažemiu šliaužian­čiomis šakomis, paplokščias krūmas.

Paprastasis kadagys pakelia karpymą, išjo galima išauginti tankias, gražias gyvatvores. Jis gražus vienarūšėse grupėse, deri­nyje su kitais spygliuočiais ir su baltaliemeniais beržais. Sodinti­nas dideliuose parkuose ir mažuose sodeliuose, kapinėse. Žema­ūgės formos gražios alpinariumuose, medžių grupių — priekiniame plane, tinka derinyje su rožėmis.

Virgininis kadagys (J. virginiana L.). Tėvynė — Šiaurės Ameri­ka. Europon įvežtas 17 a. Medis 10—15 (30) m aukščio, liemens žie­vė pilkai arba rausvai ruda. Laja 2,5—6 m pločio, siaurai kiauši-niška, aukštyn kylančiomis tankiomis šakomis ir nusmailėjusią viršūne, arba plačiai kūgiška, skėstašakė. Spygliai tamsiai žali, dvejopi — jaunų augalų ir vešlių ūglių būna linijiškai lancetiški,. galuose nusmailėję, 4—13 mm ilgio, senesnių šakelių — žvyniški, 1—2 mm ilgio. Kankorėžių daug, jie rutuliški, 4—8 mm skersmens, tamsiai mėlyni arba violetiniai su melsvu vaško apnašu. Nunoksta pirmaisiais metais. Dauginamas stratifikuotomis sėklomis ir ūgliais. Jauni medeliai auga lėtai, vėliau — sparčiau. Gyvena 100—400 m. Dirvožemiui nereiklus. Auga sausame smėlėtame, akmeninga­me, kalkingame ir pelkėtame, drėgname dirvožemyje. Užterštą miesto orą pakenčia vidutiniškai. Šalčiams gan atsparus. Nors pakenčia dalinę ūksmę, bet geriausiai tarpsta saulėtoje vietoje. Persodinamas su žemės gumulu ant šaknų, kitaip labai sunkiai prigyja.

Lietuvoje virgininis kadagys mažai paplitęs, bet galėtų būti au­ginamas plačiau, nes yra vertingas dekoratyvinis medis, gerai iš­silaikantis mūsų klimate. Jo esti daug dekoratyvinių formų, ver­tingesnės šios: f. pymmidalis Carr.^:—medis tankia glaustašake, kolonos pavidalo laja; f. pendula Carr.— medis plačiai išskėstomis šakomis ir nusvirusiomis šakelėmis; f. glauca Carr.— neaukštas puošnus medis, melsvai pilkais spygliais ir siaura piramidiška laja; f. tripartita Beissn.— žemas, platus, pažemiu šliaužiančiomis šako­mis, krūmas.

Virgininis kadagys želdiniuose sodintinas mažomis grupėmis, o kontrastingumui pasiekti — greta kitų spygliuočių arba lapuočių medžių. Efektyvus pavieniui erdviame gazone arba prie šviesių pastatų.