Klevas (Acer L.)
Klevinių (Aceraceae) šeimos medžiai, rečiau krūmai, priešiniais, paprastais arba sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, dažnai be apyžiedžio, vienalyčiai, dvilyčiai; augalai vienanamiai arba dvinamiai. 2iedai nusvirusiuose žiedynuose sukrauti. Vaisius su sparneliais.
Gentyje apie 150 rūšių, savaime augančių Europoje, Azijoje ir Siaurės Amerikoje.
Dauguma rūšių auga greitai. Dirvožemiui reiklūs. Jauni mėgsta ūksmę.
Klevai gražūs medžiai ir krūmai, plačiai naudotini dekoratyviniams želdiniams. Dauginami sėklomis, kurias reikia sėti rudenį arba žiemą stratifikuoti ir pasėti pavasarį.
Ginalinis klevas (A. ginnala Max.). Tėvynė — Tolimieji Rytai, Siaurės Rytų Kinija, Korėja. Medžiai arba krūmai 3—6 m aukščio. Laja nesimetriška. Lapai nedideli, triskiaučiai, vidurinė skiautė ištįsus, ilgesnė už šonines, kraštai nelygiai dantyti. Skleisdamiesi lapai esti rausvi, vasarą — tamsiai žali, rudenį — ryškiai oranžiškai raudoni. Žiedai smulkūs, gelsvi, kvapūs, šluotelėse sukrauti, medingi. Žydi gegužės—birželio mėnesį. Vaisius su sparneliais, žalios arba rožinės spalvos. Sviesomėgis; geriausiai auga derlingose gan drėgnose dirvose. Šalčiams atsparus.
Sodintinąs pavieniui, grupėse, gražios šio klevo karpomos gyvatvorės.
Paprastasis klevas (A. platanoides L.). Tėvynė — Europa. Medis 20—25—30 m aukščio, tankia kupoliška arba plačiai kiaušiniška, 10—12 m pločio laja. Lapai dideli, 5 (7)-skiaučiai, ryškiai žali, blizgantys, rudenį geltoni. Žiedai žalsvai gelsvi, maži, skydelių pavidalo žiedynuose sukrauti, medingi. Vaisius didelis, 3,5—5 cm, sparnuotas. Auga greitai, gyvena iki 200—300 m. Jaunas pakelia ūksmę, vėliau sviesomėgis. Užterštą miesto ir pramonės rajonų orą sunkiai pakelia. Šalčiams atsparus. Yra keletas gražių formų: f. mbra Herd. (var. Reitenbachii Nich.) — skleisdamiesi lapai esti žalsvai raudoni, vasaros pabaigoje tamsiai raudoni, rudai purpuriniai; f. Schwedleri Nichols.— lapai pavasarį ryškiai raudoni, vasarą tamsiai žali; f. Lorbergii Vanhoutte — giliai suskaldytais lapais; f. globosa Nichols — medelis tankia rutuliška laja; f. albo-varie-gata Nichols — baltai taškuotais lapais. Sodintinąs didelėse grupėse, alėjose, pavieniui.
Platanalapis klevas {A. pseudoplatanus L.). Tėvynė — Vakarų Europa. Medis 20—25—30 m aukščio, tankia, plačiai kupoliška laja. Lapai stambūs, 5-skiaučiai, viršutinė pusė tamsiai žalia, matinė, apatinė — melsvai žalia. Žiedai gelsvi, kvapūs, medingi, ilgose kabančiose kekėse sukrauti. Vaisius su sparneliais* Auga lėtai, ūksminis. Dirvai reiklus, mėgsta derlingas, pakankamai drėgnas vietas, Yra jo dekoratyvinių,formų: f. Leopoldu Lem.— rožiniai, gelsvai baltai margi lapai; f. purpurea Loud.— lapai iš viršaus tamsiai žali, apačioje purpuriniai. Želdiniuose sodintinąs apsaugotose šiltose vietose, nes šalčiams jautrus, pavieniais medžiais ir mišriai grupėse.
Sidabrinis klevas (A. saccharinum L. syn. A. dasycarpum Ehrh.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Introdukuotas 1725 m. Medis 20–25 (40) m aukščio, laja ažūrinė, į viršų platėjanti, svyrančiomis šakų viršūnėmis, grakšti. Lapai 5-skiaučiai, viršutinės pusės žalios, apatinės — sidabriškai baltos. Žiedai žalsvi, nežymūs. Auga labai greitai, gyvena iki 80—100 m. Sviesomėgis, šalčiams atsparus. Auga įvairiuose dirvožemiuose. Užterštą miesto ir pramonės rajonų orą pakenčia gerai. Šakos palyginti trapios, Sodintinąs — skveruose ir parkuose, grupėmis, pavieniui, prie vandens tvenkinių, alėjose. Tinka pramonės rajonų želdiniams.
Forma Wieri Schwerin — giliai suskaldytais lapais, svyrančiomis šakomis, grakštus medis.
Totorinis klevas (A. tataricum L.). Tėvynė — pietinės buvusios Tarybų Sąjungos sritys. Medžiai arba krūmai, 6—8—(10) m aukščio, tankia rutuliška laja. Lapai sveiki arba negiliai 3-skiaučiai, dantyti. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, kvapūs, medingi, stačiose kekėse sukrauti. Vaisiai brendimo metu su ryškiai purpuriniais sparneliais. Dirvožemiui nereiklus. Jaunas auga greitai, vėliau — lėčiau. Šalčiams atsparus, pakenčia ūksmę. Miesto sąlygose auga gerai. Tinka gyvatvorėms, grupėms, aukštų medžių masyvuose sodintinąs po jų lajomis.
Uosialapis klevas (A. negundo L.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Medis 15—20 (25) m aukščio, plačia, iš viršaus lyg suplota, apie 10—15 m pločio laja. Lapai neporiniai, plunksniški iš 3—5 arba 7—9 lapelių sudėti. Žiedai dvilyčiai. Vaisius su sparneliais. Auga labai greitai, gyvena iki 80—100 m. Sviesomėgis. Dirvožemiui nereiklus. Gerai pakenčia užterštą miesto orą. Lengvai dauginasi sėklomis. Dekoratyvinės formos: f. argenteo-variegatum Wesm.— lapų pakraščiai balti; f. amatą Spaeth (var. odessana H. Rothe) — lapai auksiškai geltoni, ypač ūglių viršūnėlėse; f. aureo-variegata Wesm.— lapai geltonai taškuoti.
Uosialapis klevas plačiai auginamas želdiniuose. Jis tinkamas gatvėms apsodinti, grupėse ir pavieniui, pramonės rajonams apželdinti, dengiamiesiems, maskuojamiesiems sodiniams. Medis auga greitai, todėl želdiniuose galima sodinti laikinai, kol užauga lėtai augantys, bet ilgaamžiai medžiai.
Dekoratyvinės jo formos šalčiams ne visai atsparios. Jos dauginamos skiepijant.