Maumedis (Larix Mill.)
Pušinių (Pinaceae) šeimos, stambūs, vienanamiai medžiai; ilgomis, retomis šakomis, netaisyklingo šakojimosi lajomis. Spygliai minkšti, švelnūs, prisegti kuokštėmis po 20—50; jie rudenj nukrinta. Kankorėžiai nedideli, kiaušiniški arba cilindriški. Medžiai greitai auga, šviesomėgiai, šalčiams atsparūs. Geriausiai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose dirvožemiuose. Šaknys ilgos ir gilios. Vėjovartai atsparūs. Ilgaamžiai. Taip pat atsparūs dūmais ir dujomis užterštam miestų orui. Dauginami sėklomis.
Maumedžių yra apie 20 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šaltesnio klimato zonose. Lietuvoje savaime augančių nėra. Parkuose ir sodybose dažniausiai auginamas europinis, japoninis ir sibirinis maumedis.
Europinis maumedis (I. decidua Mill.). Tėvynė — Centrinė Europa. Medžiai 25—35 (40) m aukščio, tiesiu liemeniu, plačiai kūgiška, retašake, netaisyklingo šakojimosi, 6—12 m pločio laja. Spygliai šviesiai žali, 10—-30 mm ilgio, kuokšlėmis prie trumpųjų ūglių prisegti, rudeni pageltonuoja ir nukrinta. Kankorėžiai kiaušiniški, 25—40 mm ilgio; jauni — tamsiai raudoni, subrendę — šviesiai rudi. Sėklos nunoksta žydėjimo metų rudenį. Greit augantis medis, šviesomėgis, šalčiams atsparus. Geriausiai tarpsta pakankamai drėgnuose derlinguose priemolio, priesmėlio ir juodžemio dirvožemiuose. Užterštam orui atsparus. Sodintinas par-^ kuose bei miskuose-parkuose masyvais, grupėmis ir pavieniais medžiais.
Japoninis maumedis (L. Ieptolepis Gord.). Tėvynė — Japonija. Europon įvežtas 1861 m. Medis iki 30 m aukščio, laja apie 6—10 m pločio, plačiai kūgiška, horizontaliomis, plačiai išskleistomis šakomis. Spygliai minkšti, 15—35 mm ilgio, melsvai žali, tribriauniai, po 40—50 kuokštuose prisegti. Kankorėžiai pailgai rutuliški, 20- 35 mm ilgio, jų sėkliniai žvyneliai atgal atlenktu kraštu. Šalčiams atsparus.
Sodintinas pavieniui, grupėse ir su kitomis maumedžių rūšimis!
Sibirinis maumedis (L. sibirica Ldb.). Tėvynė — Sibiras ir Šiaurės Rytų Europa. Medis 30—45 m aukščio, tiesiu liemeniu, gan siaura, piramidiška, apie 4—6 m pločio laja. Spygliai šviesiai žali, labai minkšti, 25—40 mm ilgio. Kankorėžiai ovališki arba kiauši-niški, 20—30 mm ilgio, subręsta rugsėjo mėnesį, išdžiūvę išbarsto sėklas, kurios greitai dygsta. Auga sparčiai, bet lėčiau už europinį, gyvena iki 300—400 m. Šaknys ilgos ir gilios, vėjo vartai ir šalčiams atsparus, Šviesomėgis. Lietuvoje parkuose mažiau paplitęs, kaip europinis maumedis. Sodintinas parkuose ir miskuose-parkuose, masyvais, didelėmis ir mažomis grupėmis, alėjose ir pavieniais medžiais. Grupėse derintinas su kitais lapuočiais ir spygliuočiais medžiais.