kultūriniai vaismedžiai, Lietuvoje auginama apie 1000 obelų veislių. Obelys yra vienos derlingiausių vaismedžių, ilgai gyvena (iki 100 metų), mediena — vertinga žaliava baldų, suvenyrų pramonei, įvairių veislių obuoliai prinoksta nevienodu laiku, gerai išsilaiko, todėl šviežių vaisių galima turėti ištisus metus.
Obuoliai būna maži (26—50 g) ir labai dideli (daugiau kaip 175 g). Daugumos veis
lių odelės paviršius nevienodos spalvos: viena spalva paprastai šviesesnė (žalsva, žalsvai gelsva, šviesiai geltona, auksinė ir pan.), vadinama pagrindine, kita, paprastai ryškesnė (oranžinė, plytinė, rausva, raudona, purpurinė ar pan.),— papildomąja. Minkštimas būna nesultingas, vidutinio sultingumo ir labai sultingas, tirpstantis sviestinis, purus, švelnus, smulkiai arba stambiai grūdiškas, rupus, tankus. Obuoliai būna saldūs, rūgštokai saldūs, rūgščiai saldūs, rūgštūs, saldokai rūgštūs, saldžiai rūgštūs, vyno saldumo, vyno rūgš-tumo.
Dirvai obelys nereiklios, geriau auga sukultūrintoje priemolio arba priesmėlio dirvoje, kurioje gruntinis vanduo yra 2—3 m gylyje. Išauga iki 10—15 m aukščio. Vainikai piramidiški arba rutuliški. Obelys dauginamos skiepijimu, sėklomis (poskiepiams išauginti ir selekcijai), atlankomis ir auginiais. Produktyviausios obelys būna 15—30 metų amžiaus. Obuolių derlius priklauso nuo obelų veislės, dirvožemio, agrotechnikos. Suaugusi obelis duoda iki 200 kg vaisių. Pati svarbiausia biologinė veislės savybė — ištvermingumas žiemą. Gamybiniuose soduose racionalu auginti tik ištvermingas ir vidutiniškai ištvermingas obelų veisles. Sodininkystės mėgėjams individualiuose soduose galima auginti ir neištvermingas, bet gajas veisles, ypač duodančias desertinius ir ilgai išsilaikančius vaisius. Tokias veisles patartina perskiepyti į ištvermingų veislių vainikus. Labai svarbu, kad į naujus sodus patektų tik sveiki, gerai žiemo-jantys, gausiai ir gerai derantys vaismedžiai.
