Pelargonijos

pelargonijos
pelargonijos

Pelargonijos, snaputinių šeimos krūmai, puskrūmiai ir žolės. Auginama daug hibri­dinių formų, kurios sudaro 4 dideles grupes.

Didžiažiedėms{karališkosioms) pelargonijoms būdingi dideli žiedai nuo baltų iki rožiškai raudonų ir beveik juodų atspalvių arba margi — dviejų trijų spalvų. Lapai klos­tyti, smulkiai dantytais pakraščiais.

Gebeniškosios pelargonijos kilusios iš sky­dinių pelargonijų. Jų taip pat yra daug kul­tūrinių formų tuščiaviduriais, pilnaviduriais ir pusiau pilnaviduriais žiedais, kurie susi­telkę skėčiais ant ilgų žiedynkočių. Būdinga ypatybė — vijoklinis arba šliaužiantis stiebas. Patartina pelargonijas auginti kaip svyran­čiuosius augalus arba balkonams papuošti.

Juostuotosios pelargonijos turi gražiai iš­margintus lapus ir kuklius žiedus.

Kvapiųjų pelargonijų lapuose yra eterinių aliejų, todėl jos labai savitai kvepia. Lapai šviesiai žali, giliai suskaldyti, žiedai smulku­čiai, nuo baltų iki violetinių.

Visos šios pelargonijos žydi 7—10 mėne­sių per metus. Dėl sukulentinių lapų jos gerai auga ir sausoje žemėje; kad gausiai žy­dėtų, jas reikia laikyti saulėtoje vietoje ir tręšti. Žiemą laikomos sausai, vėsioje patalpo­je. Žemės mišinys sudaromas iš velėninės ir lapinės žemės bei smėlio. Pavasarį persodinti augalai trumpai apkarpomi. Juostuotųjų ir di-didžiažiedžių pelargonijų šakelės po apkarpy­mo turi būti ne ilgesnės kaip 10 cm. Rugpjūtį patartina dar kartą apkarpyti senus augalus (kad „atsinaujintų“). Kiekviename stiebelyje reikia palikti po 2—3 ūglius. Sutrumpinus šaknis, augalas persodinamas į mažesnį va­zoną. Pelargonijos dauginamos šviežiai su­rinktomis Sėklomis arba auginiais (nuo kovo iki rugpjūčio). Auginiai išpjaunami iš stiprių ūglių su 3—4 lapais ir įšaknydinami smė­lyje su durpinės žemės priemaiša. Prieš sodi­nimą auginiai valandą padžiovinami ir iki įsišaknijimo truputį atsargiai purškiami van­deniu, kad neimtų pūti.