Pušinių (Pinaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji dideli medžiai. Savo tėvynėje užauga iki 80—115 m aukščio. Laja netaisyklingo menturinio šakojimosi. Spygliai ties pagrindu susiaurėję į trumpą kotelį, kuriuo priaugę prie šakučių. Kankorėžiai cilindriški arba kiaušiniški, trumpakočiai, nusvirę; dengiamieji žvyneliai iš kankorėžio išsikišę; prinoksta žydėjimo metais rudenį. Dauginama sėklomis. Auga gana greitai, šaknys ilgos ir gilios; vėjovartai atspari. Pocūgių yra žinoma 18 rūšių, kurios paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje auginamos 3 rūšys.
Didžioji pocūgė (P. taxifolia Poir.). Tėvynė — Šiaurės Amerika; Europon įvežta 1827 m. Medis 50—75 (115) m aukščio, plačiai piramidiška, apie 5—10 m pločio laja. Spygliai 15—25 (35) mm ilgio, viršutinė pusė žalia, blizganti, apatinė — su 2 balzganomis juostelėmis. Kankorėžiai 7—12 cm ilgio, dengiamieji žvyneliai iš kankorėžio išsikišę, tiesūs; prinoksta rugsėjo mėnesį, sėklos išberiamos o kankorėžiai nukrinta tik kitais metais. Auga greitai, gyvena iki 700 m. Dirvožemio atžvilgiu mažai reikli, tačiau geriausiai tarpsta pakankamai drėgnuose priemolio ir pnesmelio dirvožemiuose. Atsparumą šalčiams nulemia sėklų kilme. Lietuvoje pradėta auginti prieš 40—50 m. ir jos atsparumas šalčiams dar ne visai ištirtas. Sodintina mažomis grupėmis ir pavieniais medžiais apsaugotoje vietoje, kitų medžių priedangoje.
Melsvoji pocūgė (P. glauca (Schwer.) Mayr.). Tėvyne-Siaurės Amerika. Medis 40—50 m aukščio, laja apie 5-10 m pločio, piramidiška, į viršų įžambiai nukreiptomis šakomis. Spygliai 15_25 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai 45—70 mm ilgio, fu dengiamieji žvyneliai gerokai atsikišę ir atgal atlenkti. Auga lėčiau už didžiąją pocūgę, gyvena iki 400 m. Šalčiams atspari. Auginama mūsų respublikos parkuose. Didingas, pilkai žalia laja medis, sodintinas grynose ir mišriose grupėse, kitų spygliuočių medžių priekiniame plane, pavieniui gazone ir prie šviesių pastatų.
Pilkoji pocūgė (P. caesia (Schwer.) Flous). Tėvynė —Siaurės Amerika. Ši pocūgė panaši į melsvąją. Jos laja beveik horizontaliai išskėstomis šakomis. Spygliai pilkai žali. Randama Lietuvoje kai kuriuose želdiniuose. Sodintina, kaip ir kitos pocūgės.
