Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė Vidurio Europa, Azija, Japonija, Meksika. Krūmai arba puskrūmiai. Auga stačiai arba laipioja lapkočiais. Lapai priešiniai, dažniausiai trilapiai, arba neporiškai plunksniški. Žiedai taisyklingi, dažniau gausiuose žiedynuose sukrauti, rečiau pavieniai. Apyžiedį sudaro 4—8 įvairių spalvų taurėlapiai. Kuokelių ir piestelių daug. Liemenėliai dažnai sidabriškai plaukuoti, ilgi. Vaisiai — riešutėliai.
Raganės gerai auga derlingoje, purioje, truputį molingoje, drenuotoje, bet pakankamai drėgnoje dirvoje. Mėgsta saulėtas, bet tenkinasi ir labiau užpavėsintomis vietomis. Raganės dauginamos sėklomis, ūgliais ir dalijant krūmus. Sėjama rudenį į gruntą arba į dėžutes. Šviežios sėklos sekančių metų pavasarį sudygsta. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui, sėjinukai pikuojami į lysves 15—20 cm atstumu. Po dvejų metų sėjinukus jau galima sodinti į nuolatinę vietą. Geriausia sodinti pavasarį. Augalas sodinamas į 30 cm ilgio bei tokio pat pločio ir 40 cm gylio duobes. Sodinama taip, kad šaknies kaklelis būtų 2—3 cm giliau žemės paviršiaus. Tarp augalų paliekami 2 m tarpai. Pasodinus gerai palaistomą.
Gelsvoji raganė (C. vitalba L.). Stiebas užauga iki 5—6 m aukščio, laipioja ilgais lapkočiais. Lapai neporiškai plunksniški. Lapeliai dažniausiai kiaušiniški, dantyti, rečiau lygiais pakraščiais. Žiedai ilgakočiai, balti, smulkūs, gausiažiedėse šluotelėse sukrauti. Žydi birželio—rugsėjo mėnesį. Vaisiai sausi, su ilgais plunksniškai plaukuotais liemenėliais. Augalas daugiametis.
Mėlynžiedė raganė (C. viticellaL.). Stiebas plonas, užauga iki 2—4 m aukščio. Lapai vieną ar dukart neporiškai plunksniški. Lapeliai kiaušiniški, lygiakraščiai, 2—6 cm ilgio ir 1—4 cm pločio. Žiedai pavieniai, ant ilgų žiedkočių, violetiniai arba purpuriniai, 3—5 cm skersmens. Pasitaiko formų su rožiniais ir baltais žiedais (C. viticella L. f. rosea Hort, C. viticella L. f. alba Hort). Žydi labai gausiai ir ilgai, liepos—rugsėjo mėnesį. Vaisiai — 8 mm ilgio ir tokio pat pločio riešutėliai.
Geltonžiedė raganė (C. tangutica (Maxim.) Korsh.). Stiebas vijoklinis, kartais stačias, užauga iki 3 m aukščio. Lapai vieną arba dukart plunksniški. Lapeliai lacentiški, kartais skiautėti, šviesiai žali. Žiedai pavieniai, ilgakočiai, stambūs, 3—3,5 cm skersmens, ryškiai geltoni. Žydėti pradeda jau antraisiais metais po sėjimo. Žydi birželio—rugpiūčio mėnesį. Vaisiai su ilgais, 4—6 cm ilgio, plunksniškai plaukuotais liemenėliais.
Žakmano raganė(C. Jackmanii Moore). Tai vienas iš gražiausių dekoratyvinių vijoklinių augalų. Hibridinės kilmės, gautas sukryžminus C. viticella L. su C. lanuginosa Lindi. Šios raganės stiebas sumedėjęs, užauga iki 3—4 m aukščio. Lapai neporiniai, plunksniški, 3—5-lapiai. Žiedai dideli, iki 15 cm skersmens, įvairių spalvų, nuo baltų iki tamsiai violetinių. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Vaisiai su ilgais plaukuotais liemenėliais.
Dauginama sėklomis, atlankomis, ūgliais, dalijant krūmus, skiepijant. Mūsų klimato sąlygomis ši raganė be papildomojo apdulkinimo sėklų neduoda. Todėl geriausia dauginti ją vegetatyviniu būdu. Šalčiams nelabai atspari. Žiemai reikia nuimti nuo atramų ir pridengti. Patartina stiebus kiek sutrumpinti.
