Riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos dideli medžiai, plačiomis slambiašakėmis lajomis. Lapai neporiškai plunksniški, dideli, lapoja vėlai. Žiedai vienalyčiai, nepuošnūs, kuokeliniai žiedai sukrauti daugiažiedžiuose žirginiuose, piesteliniai žiedai — po kelis kekėse arba pavieniui. Vaisius — kaulavaisis, paprastai vadinamas riešutu. Medžiai auga greitai, ilgaamžiai. Jų mediena aukštos kokybės. Riešutmedžiai vertingi dekoratyviniai medžiai. Dauginami sėklomis, kurios prieš sėją 2—3 mėn. stratifikuojamos. Sėjama pavasarį į lysves.
Gentyje yra apie 40 rūšių, savaime augančių Šiaurės pusrutulio vidutiniškai šilto, subtropinio, rečiau tropinio klimato zonose. Lietuvoje auginamos 6 introdukuotos rūšys.
Juodalis riešutmedis (J. nigra L.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Europon introdukuotas apie 1780 m. Stambus medisL 20—25— 30 (40) m aukščio, tiesiu iki 1,5 m skersmens liemeniu. Žievė tamsiai pilka arba juoda, išilgai vagota. Laja erdviai augančių medžių siekia 10—12 m pločio, kupoliška, iš dalies ažūrinė. Lapai neporiškai plunksniški, iš 11—13—19 (23) lapelių sudaryti, 20—40 cm ilgio, vasarą šviesiai žali, rudenį geltonai bronziniai. Riešutai rutuliški arba atvirkščiai kiausiniški, tamsiai rudi arba juodi, storu, smulkiai išraižytu kevalu. Auga greitai, šviesomėgis, šalčiams nevisai atsparus; šaltomis žiemomis metiniai ūgliai nušąla. Geriau* šiai auga derlinguose priemoliuose ir daug humuso turinčiuose pa« kankamai drėgnuose bei gerai vėdinamuose dirvožemiuose. Gyvena iki 200 metų ir ilgiau. Lietuvoje retai auginamas.
Dekoratyviniuose želdiniuose efektyvus pasodintas pavieniui, erdviame gazone. Landšaftinio planavimo parkuose bei soduos! sodintinas laisvomis vienarūšėmis, nedidelėmis grupėmis, ypač kontrastiškame tamsesnių, kompaktiškomis lajomis, lapuočių fonSi Mandžiurinis riešutmedis(J. manshmica Maxim.). Tėvynė — Tolimieji Rytai, Korėja, Šiaurės Kinija. Medis 18—25 m aukščio, tamsiai pilka, suskeldėjusią žieve. Laja stambiomis, aukštyn plačiai kylančiomis šakomis, apie 10—12 m pločio, reta, permatoma, I Lapai dideli, 40—80—125 cm ilgio, apie 4—8 cm pločio, neporiŠ-kai plunksniški, iš 9—11—19 lapelių sudaryti. Lapeliai liaukingai plaukuoti. Vasarą lapai tamsiai žali, rudenį geltoni; anksti nukrin« ta. Vaisiai elipsiški, pailgai kiaušiniški, viršūnėje nusmailėję, storu, rusvais liaukingais, lipniais plaukeliais apaugusiu apyvaisiu-mi. Riešutas rudas, elipsiškas, kiaušiniškas arba apvalokas, viršūnėje aštriai nusmailėjęs, 2,5—4—5 cm ilgio, 2—3,5 cm pločio; su 6—8 išilginėmis briaunomis, tarp kurių kevalas aštriai vingiuotai raukšlėtas. Kevalas storas ir kietas. Auga greitai, gyvena iki 200 metų ir ilgiau. Jauni medeliai pakenčia dalinę ūksmę, vėliau šviesai reiklūs. Šalčiams atsparūs, bet pavasario šalnoms besisklei-džią lapeliai jautrūs. Geriausiai tarpsta derlingame, pakankamai drėgname, bet gerai vėdinamame dirvožemyje. Lietuvoje gan retai auginamas, sėklos brandžios.
Šis riešutmedis tinkamiausias sodinti landšaftinio planavimo želdiniuose; plačiame gazone pavieniais medžiais, grupėse, priekiniame kitų lapuočių medžių grupių plane, miškuose-parkuose didelėmis grupėmis. Gan gražus alėjose.
Pilkasis riešutmedis (J. cineiea L.l. Tėvynė — Šiaurės Amerika. Medis 20—30 m aukščio. Erdviai augantys medžiai dažnai turi žemą, stambiomis apatinėmis šakomis, plačiai kiaušinišką ažūrinę lają. Žievė pilka, giliai vagota. Lapai 40—70 cm ilgio, neporiš-kai plunksniški, iš 11—13—19 (21)1 lapelių sudaryti. Lapeliai pailgai lancetiški arba pailgai kiaušiniški, plaukuoti. Vaisiai pailgai kiaušiniški arba pailgi, viršūnėje nusmailėję, liaukingai plaukuoti, lipnūs, apie 6—10 cm ilgio. Riešutai viršūnėje aštriai nusmailėję, pailgi arba pailgai kiaušiniški, keturbriauniai, rečiau aštuonbriau-niai, tarp briaunų aštriai vingiuotai jišvagoti. Kevalas kietas ir storas. Auga greitai, gyvena iki 200 m.; Šalčiams atsparus. Švieso-mėgis, nors jauni pakenčia nedidelę ūksmę. Geriausiai auga pakankamai drėgnuose, derlinguose dirvožemiuose, drėgmei mažiau reiklus už mandžiūrinį riešutmedį. Pilkasis riešutmedis Lietuvos parkuose dažnai auginamas. Yra stambių derančių medžių, daigiomis sėklomis. Tai labiausiai pas mus paplitusi riešutmedžių rūšis. Dekoratyviniuose želdiniuose panaudotinas panašiai, kaip juodasis ir mandžiurinis riešutmedžiai — pavieniais medžiais ir grupėse. Lipnusis riešutmedis (J. Sieboldiana Maxim). Tėvynė — Japonja. Kultivuoti pradėtas nuo 1860 m. Medis 12—15 (20) m aukščio, plačiai rutuliška, puria laja. Lapai dideli, 40—100 cm, neporiškai plunksniški iš 11—15—17 (9—19) lapelių sudaryti, plaukuoti; vamirą šviesiai žali, rudenį šiaudiškai geltoni. Vaisiai rutuliški arba pailgai kiaušiniški. Riešutas 2—4 cm ilgio, rusvas, dvibriaunis, nu-Hinailėjusia viršūne. Sėklos riebalingos, skanios. Auga greitai, Aviesomėgis, dirvožemiui mažiau reiklus už kitas riešutmedžių rūšis, bet geriausiai tarpsta derlingame, pakankamai drėgname dirvožemyje. Lietuvos želdiniuose retas, bet augantieji medžiai šalčiams atsparūs ir dera.
Želdiniuose geriausiai sodintinas pavieniais medžiais ir grupėse priekiniame plane.
