rūtinių šeimos dekoratyviniai, vaistiniai, prieskoniniai puskrūmiai. Savaime auga Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje auginama nuo senų laikų (dvarų inventoriuose minimos 1561) ir laikoma tautine gėle. Aukštis 30—80 cm. Stiebai statūs, šakoti. Lapai pražanginiai pailgi arba kiaušiniški. Žiedai geltoni, nepuošnūs. Visas augalas pilkai žalias, stipriai kvepiantis.
Tinka bordiūrams (karpant), grupėms apsodinti ir skynimui. Rūtą lapuose yra 340 mg% vitamino C, 0,1—0,3% eterinio aliejaus. Žali ir džiovinti lapai po truputį tinka mėsos kepsnių, padažų, salotų, grybų skoniui pagerinti, gėrimams aromatizuoti. Mėgsta trąšią dirvą ir nuo vėjų apsaugotą, šiek tiek pavėsingą vietą. Dauginamos sėklomis ir ūgliais. Sudygsta per 7—14 dienų. Daigai sodinami kas 25—30 cm.
