notrelinių šeimos vienmečiai augalai. Auga kaip krūmai, puskrūmiai ar žolės. Yra apie 100 rūšių, iš kurių dekoratyviausias darželinis šalavijas. Kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai kiaušiniški. Žiedai raudoni, raudonai violetiniai, kartais balti, susitelkę į kekes. Žydi nuo birželio mėnesio iki šalnų. Šalavijas sodinamas klombose, lysvėse grupėmis, balkonuose ir auginamas vazonuose. Gražiai atrodo užsodinti dideli plotai. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią dirvą. Dauginamas sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos į lengvą, smėlingą žemę dėžutėse vasario ir kovo mėnesį. Sėklos daigios 2—5 metus. Sudygsta per 7—12 dienų. Daigai pirmą kartą pikuojami į dėžutes 2 cm atstumu, antrą kartą — į inspektą 4—6 cm atstumu arba po vieną į 7—9 cm skersmens vazonėlius. Paaugusių daigų viršūnėles balandžio pradžioje galima nupjauti ir sodinti į smėlį dauginimo dėžėse. Greit įsišaknija, įsišaknijusios viršūnėlės sodinamos į inspektą arba vazonėlius. Dauginimui ūgliais galima panaudoti ir motininius, per žiemą šiltnamyje išlaikytus šalavijus. Į nuolatinę vietą šalavijų daigai sodinami gegužės pabaigoje 25—30 cm atstumu.
Vaismedžių kenkėjai ir ligos