Šalavijai,

notrelinių šeimos vienmečiai augalai. Auga kaip krūmai, puskrūmiai ar žolės. Yra apie 100 rūšių, iš kurių dekoraty­viausias darželinis šalavijas. Kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai kiaušiniški. Žiedai raudoni, raudonai violeti­niai, kartais balti, susitelkę į kekes. Žydi nuo birželio mėnesio iki šalnų. Šalavijas sodina­mas klombose, lysvėse grupėmis, balkonuose ir auginamas vazonuose. Gražiai atrodo užso­dinti dideli plotai. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią dirvą. Dauginamas sėklomis ir ūgliais. Sėklos sėjamos į lengvą, smėlingą žemę dė­žutėse vasario ir kovo mėnesį. Sėklos daigios 2—5 metus. Sudygsta per 7—12 dienų. Dai­gai pirmą kartą pikuojami į dėžutes 2 cm ats­tumu, antrą kartą — į inspektą 4—6 cm ats­tumu arba po vieną į 7—9 cm skersmens vazonėlius. Paaugusių daigų viršūnėles ba­landžio pradžioje galima nupjauti ir sodinti į smėlį dauginimo dėžėse. Greit įsišaknija, įsišaknijusios viršūnėlės sodinamos į inspektą arba vazonėlius. Dauginimui ūgliais galima panaudoti ir motininius, per žiemą šiltnamyje išlaikytus šalavijus. Į nuolatinę vietą šalavijų daigai sodinami gegužės pabaigoje 25—30 cm atstumu.