Šaltalankiai

šaltalankiai
šaltalankiai

Šaltalankiai,

žilakruminių šeimos augalai. Lietuvoje auginamas dygliuotasis šaltalan­kis — vaisinis ir dekoratyvinis krūmas. Jo vaisiuose yra daug aliejaus, vitaminų, ypač askorbino rūgšties (iki 800 mg%), tokofero­lio (iki 8 mg%), karotino (iki 13 mg%). Šaltalankiai! — dvinamiai augalai, t.y. vieni augalai turi tik moteriškuosius, kiti — vyriš­kuosius pumpurus. Jauni vyriškieji augalai labai panašūs į moteriškuosius. Kai pradeda derėti, juos lengva skirti: moteriškųjų augalų pumpurai siauresni, ištįsę ir paprastai pridengti dviejų žvynelių, vyriškųjų — stam­besni, apvalesni ir pridengti kelių žvynelių. Žydinčius apdulkina vėjas. Kad gerai apdul­kintų, sklype užtenka turėti 1 vyriškąjį auga­lą 4—5 moteriškiesiems augalams. Šaltalan­kius galima sodinti pavasarį ir rudenį. Pap­rastai sodinama dvimečiai sodinukai 3X2 m atstumu. Duobės turi būti ne mažiau kaip 50 cm pločio ir gylio. Šaltalankiai mėgsta purią, vandeniui ir orui laidžią dirvą. Jei dirva sunki, molinga, į duobę reikia dėti 10—15 kg durpių, sumaišytų su viršutinio dirvos sluoks­nio žemėmis; pridedama 40—60 g fosforo ir 20—40 g kalio trąšų veikliosios medžiagos. Pasodinus reikia palaistyti (1—2 kibirai van­dens) ir pamulčiuoti pomedį 5—6 cm durpių arba pjuvenų sluoksniu. Derėti šaltalankiai pradeda 3—4 augimo metais. Vaisiai prinoks­ta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį.

Taip pat skaitykite: