Skiepijimas, vieno augalo (įskiepio) šakutės (ūglio) arba pumpuro (akutės) perkėlimas į kitą augalą — poskiepį. Skiepijant poskiepio ir įskiepio brazdo audiniai glaudžiai suspaudžiami. Jie visiškai suauga, sudaro vieną augalo organizmą su vyraujančiomis įskiepio savybėmis. Dažniausiai skiepijamos vaisinių, uoginių ir dekoratyvinių augalų veislės.
Poskiepiai auginami iš sveikų, šalčiams atsparių laukinių arba kultūrinių augalų sėklų. Obelims geriausiai tinka miškinės obels, paprastojo antaninio sėkliniai poskiepiai (sėjinukai), kriaušėms — miškinės kriaušės, svarainio ir puslaukinių kriaušių, slyvoms —kaukazinės slyvos, vyšnioms — vietinės rūgščiosios vyšnios sėjinukai.
Daugiausia skiepijama akiavimu, t.y. pumpuru (akute). Tas būdas labai paprastas, spartus, taip skiepijami įskiepiai geriausiai prigyja, sunaudojama mažiau skiepų. Akiuojama liepos—rugpjūčio mėnesiais (miegančiąja akute) arba balandžio—gegužės mėnesiais (sprogstančiąja akute). Nuo norimos veislės prisipjaunama šiųmečių ūgliukų (ne trumpesnių kaip 20 cm), nukarpomi jų lapai, paliekant nedidelius kotelius, paskui aštriu akiavimo peiliu išpjaunamas pumpuras su 4— 5 cm ilgio skydeliu. Poskiepyje padaromas T raidės pavidalo pjūvis. Skydelis užkišamas po žieve ir aprišamas polichlorviniline, polietilenine plėvele arba plaušais. Galima akiuoti ir priglaudimu. Tuomet poskiepyje išpjaunamas skydelis, nupjaunant žievę ir truputį medienos. Toks pat skydelis atpjaunamas nuo įskiepio ir priglaudžiamas prie poskiepio. Aprišama plėvele panašiai kaip pirmuoju būdu, tik akutę geriau paslėpti po plėvele. Po 12—14 dienų akutė atrišama. Patartina akiuoti 1—2 metų sėjinukus, kai kamieno skersmuo prie dirvos paviršiaus yra 10—15 mm. Vasarą įakiavus, akutės dažniausiai sprogsta pavasarį. Jei akiuojama pavasarį, pumpurai sprogsta tąpačią vasarą (įskiepiai rengiami žiemą). Akiuojant vėliau (rugsėjo pradžioje), svarbu, kad po akiavimo būtų bent 12 šiltų dienų, per kurias skiepijimo vieta spėtų suaugti, laidavus rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, akutė visuomet užrišama ir paliekama per žiemą. Ji atrišama pavasarį, prieš vegetacijos pradžią. Kai įakiuojama anksti ir akutė sprogsta tais pačiais metais, reikia šalinti poskiepio atžalas. Kai įakiuojama ne anksčiau kaip liepos 15 dieną, poskiepis virš akiavimo vietos išpjaunamas pavasarį, prieš pumpurų sprogimą. Geriau prigyja įakiavus be medienos (išlupus medieną), bet taip akiuoti sudėtingiau. Šitaip akiuojami tik sunkiau prigyjantys augalai, pvz., rožės.
Dažnai skiepijama (balandžio, gegužės mėnesį) ir ūglių sudūrimu, kai poskiepis ir įskiepis būna maždaug vienodo storio. Jie nudrožiami kyliu. Pjūviai daromi maždaug 3 cm ilgio. Poskiepis su įskiepiu suglaudžiamas ir aprišamas plėvele. Sodo tepalu užtepama įskiepio viršūnė. Lengviau aprišti, kai skiepijama pagerintu sudūrimu (2 pav.). Papildomai poskiepyje ir įskiepyje padaromi liežuvėliai, kuriuos sujungus, poskiepis su įskiepiu gerai laikosi.
Požieviniu būdu patogu skiepyti pavasarį, kai pradeda sprogti pumpurai, o žievė gerai lupasi. Skuduru nuvalytas poskiepis nupjaunamas arba nukerpamas, žaizda aplyginama skiepijimo peiliu. Skiepijimo vietoje išilgai perpjaunama žievė, ir jos vieno šono viršutinė dalis šiek tiek atlupama. Imamas įskiepis su 2—3 pumpurais, viršūnė patrumpinama iki viršutinio pumpuro. Apatinė įskiepio dalis nupjaunama kyliu lygia plokštuma. Apatinis pumpuras paliekamas antroje įskiepio pusėje ties pjūvio viduriu. Kylio vienas šonas, kuris glausis prie neatluptos žievės, nulyginamas tiesiu pjūviu. Taip paruoštas įskiepis kylio smaigaliu užkišamas už atluptos žievės. Įskiepį stumiant, žievė atsilupa tiek, kiek reikia. įskiepis įkišamas taip, kad pjūvio penktadalis liktų nepakištas po žieve. Tada poskiepis ir įskiepis aprišami plėvele, o likusios plikos žaizdos aptepamos sodo tepalu. Už žievės užkištas įskiepio pumpuras turėtų likti neaprištas ir neužteptas, kad galėtų laisvai sprogti. Kai poskiepis iki 2 cm skersmens, už žievės kišamas vienas įskiepis, kai storesnis — daugiau. Geriau skiepyti priešpriešiais 2 įskiepius. Paaugę ūgliai suglaudžiami, prieš tai suglaudimo vietoje nu-drožus ūglių žievę ir šiek tiek medienos. Ūgliams šonais suaugus, paliekama 1 viršūnė. Prie įskiepytos šakos galo pririšamas pagaliukas, ilgesnis už įskiepį, kad pastarojo nenulaužtų nutūpę paukščiai ar vėjas.
Pavasarį, kol žievė dar neatsilupa, galima skiepyti šoniniu įpjovimu. Nuo poskiepio nupjaunamos viršutinės šakos, paliekamas stuobrelis ir viena kita šakelė. Stuobrelio šone padaromas įstrižas, į šakelės vidų gilėjantis įpjovimas. Įskiepio (su 2—3 pumpurais) storgalis nudrožiamas kyliu iš abiejų pusių ir įkišamas už poskiepio įpjovos taip, kad brazdas liestųsi kuo didesniu paviršiumi. Žaizda aprišama ir aptepama sodo tepalu. Skiepui prigijus, stuobrelio atžalos nupjaunamos, o stuobrelis išpjaunamas po metų.
Kiti skiepijimo būdai pagrįsti tais pačiais principais, kaip ir aprašytieji: įskiepio ir poskiepio brazdas turi glaustis kuo didesniu paviršiumi, kad paskiepijus į žaizdas nepatektų nei oro, nei drėgmės.
Skiepai prigyja, kai poskiepiai būna vešlūs, įskiepiai gerai išlaikyti, jų akutės arba pumpurai subrendę, dirbama švariai, greitai ir aštriu peiliu. Nepatartina skiepyti, kai oras labai sausas arba lyja. Tinkamiausi skiepijimui pumpurai arba akutės yra skiepūglio vidurinėje dalyje. Geriausi skiepūgliai būna išaugę vainikų išorėje. Akiavimui skiepūglius geriausiai rengti prieš pat akiuojant, o pavasariniam skiepijimui — žiemos pradžioje. Rudenį arba žiemos pradžioje prisipjauti ūgliai laikomi sniege, šaldytuve arba rūsyje, susukti į drėgną popierių ir polietileno maišelį.
Perskiepijimas. Vaismedžiai dažniausiai perskiepijami, kai norima turėti kitą veislę arba auginti lepesnes, bet vertingais vaisiais veisles. Abiem atvejais dažniau perskiepija-mos obelys ir kriaušės, rečiau — kaulavaisiai. Į 1 vaismedį galima įskiepyti kelias veisles. Jei skiepijamos ne vienodo augumo veislės, tai augesnes reikėtų skiepyti į vainiko apatines šakas, mažiau augias — į viršutines. Perskie-pijant tik dalį vaismedžio, geriau skiepyti viršutines ir statesnes šakas. Perskiepytini vaismedžiai gali būti bet kurio amžiaus. Seni vaismedžiai perskiepijami į jų jaunas šakas. Perskiepijimui patartina parinkti panašaus nokimo veisles — vasarines perskiepyti vasarinėmis ar rudeninėmis, žiemines — žieminėmis arba rudeninėmis.
