Sodų užuovėjinės užtvaros

Soduose, turinčiuose užuovėjas, maloniau dirbti ir praleisti laisvalaikį. Žiemą užuovėjinėmis užtvaromis apsaugotuose soduose daugiau ir tolygiau susikaupia sniego, geriau žiemoja braškės, daugiametės svogūninės gėlės, o šaltomis žiemomis mažiau apšąla vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Pa­vasarį, žydint vaismedžiams, žiedus gausiau lanko bitės, todėl vaisiai geriau mezga. Be to, pastebėta, kad dėl užuovėjinių užtvarų geriau pri­gyja, auga ir vystosi pasodinti vaismedžiai bei atsistato pašalę, būna gau­sesnis derlius, o rudenį sumažėja krituolių kiekis. Pakelių soduose užuo­vėjinių užtvarų augalai sumažina triukšmą, sulaiko orą teršiančias dul­kes, automobilių degimo produktus ir išmetamas nuodingąsias medžiagas. Pagaliau jie sodui teikia išbaigtą dekoratyvinę formą, sudaro prieglobstį naudingiesiems paukščiams.

Aplinkinės užuovėjinės užtvaros dažniausiai sodinamos dviem eilėmis. Iš pietų pusės jos gali būti vienaeilės.

Bandymais nustatyta, kad užuovėjinės užtvaros efektyviai mažina vėjo greitį. Dėl to dideliuose soduose naudinga užtvaras sodinti ne vien aplink, bet ir sodo viduje. Lygioje vietoje vidinės vienaeilės užtvaros, stat­menos vyraujančių vakarų-pietvakarių vėjų kryptimi, sodinamos kas 200-300 m, lygiagrečios – kas 300-600 m. Kolektyvinių sodų viduje galima Sodinti vieną kitą užtvarą šalia pagrindinių kelių (pietiniame kelkraštyje). Vienaeilėmis užuovėjinėmis užtvaromis tikslinga apsaugoti kultūrinius cent­rus, sportinių ir vaikų žaidimų aikšteles.

Dvieilių aplinkinių užuovėjų vidinėje sodo pusėje sodinami aukštaūgiai medžiai, kurie ateityje sudarys aukščiausią užtvarų dalį. Išorinėje sodo eilėje sodinami ilgiau apatinių šakų nenumetantys medžiai, taip pat krūmai. Iš pagrindinių rūšių medžių augintinas karpotasis beržas. Jis gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, išskyrus drėgnesnes vietas, lengva gauti jo sodinukų. Derlingesnėse žemėse (kalkinguose priesmėliuose ir priemo­liuose) gali būti veisiami europinis, lenkinis, sibirinis ir ypač plačiažvynis maumedis. Drėgnesnėse vietose galima auginti juodalksni, išimtinais at­vejais berlyninių ir plaukuotavaisių tuopų vyriškus egzempliorius. Tuopos labai greitai auga, tačiau šių rūšių medžiai neilgaamžiai, turi galingą paviršinę šaknų sistemą, kuri leidžia atžalas, džiovina dirvožemį, o mote­riškų egzempliorių žiedai teršia aplinką.

Iš pagalbinių rūšių medžių visada tinkamiausi vienodai efektyviai su­laikantys vėją visžaliai spygliuočiai. Jie pageidautini pakelių ir nuo vyraujančių vėjų užtvaroms. Plačiausiai veistinos paprastosios eglės. Vietoj jų, ypač sausesnėse ar mažiau derlingose žemėse, tikslinga sodinti baltąsias ir dygiąsias egles. Labai dekoratyvi, gana nereikli dirvožemiui yra mels­voji ‘Duglaso pocūgė’. Kaip pagalbinės rūšys gali būti sodinami ir lapuo­čiai, ypač paprastasis klevas, didžialapė, mažalapė, grakščioji ir sidabrinė liepos. Tai dekoratyvūs ir labai medingi augalai. Minėtų rūšių liepos  žydi skirtingu laiku, dėl to iki 1,5 mėnesio pailgėja medunešis. Kad liepos gau­siau žydėtų, jas reikia sodinti derlingesnėse, sausesnėse vietose, neleisti pagrindinėms rūšims jų per daug užpavėsinti. Kaip pagalbinius galima sodinti ir kai kuriuos augalus su valgomais vaisiais. Tai paprastasis šer­mukšnis, kaukazinė slyva, juodavaisė aronija, paprastasis lazdynas (pageidautina kultūrinės kilmės), varpinis ameliankis.

Vidinės   vienaeilės   užtvaros   veisiamos      pagalbinių   rūšių  medžių   ir rūmų.

Dirva užuovėjinėms užtvaroms ruošiama kaip ir sodui. Jeigu už­tvaros kirs drenažo rinktuvus, šie 10-15 m atstumu į abi puses nuo susikirtimo turi būti izoliuoti, kad į  juos neįaugtų užtvaros medžių ir krūmų šaknys.

Tarp sodelių ir užuovėjinių užtvarų paliekami ne mažesni kaip 8 – 10 m tarpai.  Šalia  aplinkinių užtvarų  čia įrengiami keliai.

Dviejų eilių užuovėjinėse užtvarose geriausia, kai tarpueilių plotis būna 2,5 – 3 m.

Atstumai eilėse tarp įvairių rūšių medžių ir krūmų, taip pat sėdme­nų aukščiai nurodyti lentelėje (mažesniais atstumais sodinama prastesniuose dirvožemiuose).  Sodintini ir didesni medeliai, bet pasodinus reikia pririšti prie kuolų, kad neišvartytų vėjas. Sodmenis, ypač spygliuočių, patartina iškasti su žemėmis ir aprišti prastu audeklu ar plėvele, kad nesuirtų. Net nederlinguose dirvožemiuose sodmenys, pasodinti su žemės grumstu, praktiškai visi prigyja.

Užuovėjinės užtvaras geriausiai sodinti pavasarį iki sprogstant pum­purams. Rudenį sodinama pradėjus masiškai kristi lapams iki pastovių šalčių.  Spygliuočiai rudenį sodinami kaip galima anksčiau, kai tik nusto­ja augti antžeminė jų dalis (matyti iš susiformavusio viršutinio pumpuro).

Pasodinti medeliai ir krūmai gausiai paliejami, apmindomi. Lengves­nėse ir sausesnėse dirvose ypač naudinga 30-40 cm spinduliu apie sodmenis mulčiuoti 4-5 cm storio durpių sluoksniu.

  lentelė. Medžių ir krūmų rūšys užuovėjinėms užtvaroms

 

Atstumai   eilėse

 

 

 

 

 

dvieilėse ir tri-

trieilėse      užt-

Sodmenų

Augalas

vienaeilėse

eilėse   užtvaro-

varose.

kai tar-

aukštis m

 

užtvarose

se, kai tarpuei­lių   plotis  3  m

pueilių  2 m

plotis

 

 

Pagrindinės rūšys

 

 

 

Karpotasis beržas

1-1,5

1,5-2

2-

2,5

1 -1,5

Juodalksnis

1 – 1,5

1,5-2

2-

2,5

1-1,5

Europinis maumedis

2-3

2-3

3

 

1

Lenkinis maumedis

2-3

2-3

3

 

1

Plačiažvynis maumedis

2-3

2-3

3

 

1

Sibirinis maumedis

2

2-3

3

 

1

Berlyninė tuopa

2- -3

2-3

3

 

1,5-2

Plaukuotvaisė tuopa

2-3

 

Pagalbinės

2-3

 

rūšys

3

 

1,5-2

Baltoji eglė

1      

1-2

2

 

0,5

Dygioji eglė

1

1-2

2

 

0,5

Paprastoji eglė

0,7-1

1-1,5

1,5-

2

0,5-1

Duglaso melsvoji pocūgė

1

1-2

2

 

0,5

Varpinis ameliankis

0,5

0,5- i

0,5-

1

0,5-0,7

Juodavaisė aronija

1-1,5

1-1,5

1-

1,5

0,5-0,7

Paprastasis klevas

1,5-2

2

2-

2,5

1 – 1,5

Paprastasis lazdynas

1,5-2

2

2

 

0,5-1

Didžialapė liepa

2

2

2-

2,5

1-1,5

Grakščioji liepa

2

2

2-

2,5

1 – 1,5

Mažalapė liepa

2

2

2-

2,5

1 – 1,5

Sidabrinė liepa

2

2

2-

2,5

1 – 1,5

Kaukazinė slyva

0,5

0,5-1

1

 

0,5-1

Paprastasis šermukšnis

1,5-2

1,5-2

2

 

1 – 1,5

 

 

Kalvotose žemėse, nenaudojamose vietose patartina veisti netaisyk­lingos formos užuovėjinius želdinius. Tai juodalksnio, gluosnio, papras­tojo uosio juostos greta upelių, medžių ir krūmų giraitės nedidelėse stačiašlaitėse kalvose, eroduotuose šlaituose. Pastaruosius galima apžel­dinti erškėčiais, lazdynais, sausmedžiais, ožekšniais, ameliankiais ir pa­našiais krūmais. Nepatartina sodinti (ypač molingose vietose) dygliuotojo šaltalankio, kuris nors ir labai gerai sutvirtina eroduojamas vietas, bet sparčiai   plinta  šakninėmis  atžalomis,  kurias   labai  sunku  išnaikinti.

Taip pat skaitykite: