Svarainiai (atvaisos),

erškėtinių šeimos vaisiniai ir dekoratyviniai krūmai. Lietuvoje dažniau auginamas Japoninis svarainis. Jis 70—100 cm aukščio, šakos dygliuotos. Lapai elipsiški, smulkiai dantyti, blizgantys, su stambiais prielapiais. Žiedai iki 3 cm skersmens, raudoni arba oranžiniai po 5—8 trumpose kekėse, ištisai padengia dvimetes ir senesnes šakeles gegužės II pusėje. Žydi apie 2 savaites. Žiedai labai ryškūs. Vaisiai kvapūs, noksta rugsėjo mėnesį. Jie būna įvairios formos (obuolio, kriaušės, citrinos) ir spalvos (žalsvi, gelsvi, rausvai geltoni), 3—4 cm skersmens, kieti, rūgštūs. Vaisiuose yra apie 4% angliavandenių, 4,4—5,7% rūgščių, 10,3—15 mg% pektininių medžiagų, 82,6—102,6 mg% vita­mino C ir 0,9—1,2 mg% karotino. Iš svarai­nių gaminami kompotai, uogienės, džemai, vaisvandeniai, likeriai.

Dauginama sėklomis, atžalomis, atlanko­mis, auginiais. Sėklos stratifikuojamos 60— 75 dienas. Galima sėti rudenį. Iš sėklų išaugin­ti krūmeliai pradeda derėti ketvirtais metais. I nuolatinę vietą sodinami dvimečiai sėjinukai1 m atstumu eilėje. Iš tankiau (kas 0,5— 0,7 m) pasodintų sudaromos žemos gyvatvo­rės. Sodinama saulėtoje vietoje. Dirvai ne­reiklūs. Žemė aplink krūmelius dirbama ir tręšiama kaip serbentams. Pavasarį ūgliai patrumpinami, kad krūmeliai būtų kompak-tiškesni. Tankūs krūmai retinami.