Tuja

Tuja
Tuja

Tuja (Thuja L.)

Kiparisinių (Cupiessaceae) šeimos. Visada žaliuojantieji viena-namiai medžiai arba krūmai. Laja piramidiška, šakos kylančios, mažosios šakutės plokščios. Lapai žvyniški, kryžmiškai priešiniai, glaudžiai prie šakučių prisegti. Kankorėžiai labai maži, subrendę

sausi,  pailgi arba kiaušiniški,  šakučių viršūnėse prisegti. Sėklos plokščios, pailgos, sparnuotos arba besparnės.

Dauginama sėklomis, ūgliais, o jos formos — skiepijimu.

Tujos — gražūs dekoratyviniai medžiai ir krūmai, plačiai pri­taikomi apželdinimo reikalams.

Tujų žinoma 6 rūšys.

Didžioji tuja {T. plicata D. Don.). Tėvynė — Šiaurės Amerikos Vakarai. Europon įvežta 1853 m.

Didingas 30—60 (75) m aukščio medis; liemuo tiesus, pagrinde žymiai sustorėjęs. 2ievė ruda, supleišėjusi. Šakos kylančios į viršų, šakutės plokščios, tankios, dvieilės, blizgančia žalia viršutine ir matine žalia su balzganomis juostelėmis apatine puse. Lapai žvy­niški, sutrinti maloniai kvepia. Kankorėžiai 10—12 mm ilgio, švie­siai rudi. Sėklos sparnuotos, subręsta žydėjimo metais rudenį. Dauginama sėklomis. Jauni medeliai auga lėtai, nuo 10—12 metų pradeda augti sparčiai. Gyvena iki 500—800 m. Dirvožemiui mažai reikli. Geriausiai auga drėgnuose, vandeniui laidžiuose, derlin­guose priemoliuose. Šaknų sistema gerai išvystyta, dėl to vėjovar-tai atspari. Pakenčia ūksmę, šalčiams ne visai atspari.

Auginama Veliuonoje, Dotnuvos parke, Obelynės sodyboje, Kauno Botanikos sode, Vilniuje.

Želdiniuose sodintina: pavieniais medžiais gazone, prie šviesių pastatų, parkuose — mažomis vienarūšėmis grupėmis, derinant su kitais spygliuočiais medžiais,— pocūge, pilkuoju kėniu, kanadine cūga. Efektyvi šviesių lapuočių medžių fone.

Vakarinė tuja (T. occidentalis L.). Tėvynė — Šiaurės Amerika. Europon įvežta 1545 m. Medis 15—20 m aukščio, dažnai išauga daugialiemeniu. 2ievė rausvai arba pilkai ruda, pleišėjanti išilgi­nėmis juostomis. Laja apie 3—5 m pločio, siaurai piramidinė arba kiaušiniškai kūgiška, tanki. Jaunos šakutės plokščios, šakojasi horizontalioje plokštumoje dviem eilėmis. Lapai žvyniški, kryž­miškai priešiniai, žali, žiemą pasidaro rusvai žali, pavasarį vėl pa­žaliuoja. Iki 2 metų amžiaus tujų lapai spygliški, minkšti, tik 3 metais pradeda vystytis žvyniški. Kankorėžiai pailgi, 8—12 mm ilgio, sekios plokščios, sparnuotos, subręsta žydėjimo metais ru­denį. Dauginama sėklomis ir ūgliais.

Dirvožemiui nereikli. Gerai auga įvairiuose, pakankamai drėg­nuose dirvožemiuose. Sausame smėlyje skursta. Pakenčia ūksmę, bet gražesne, tankesne laja medžiai išauga saulėtoje vietoje. Už­terštam miesto orui ir šalčiams atspari. Auga lėtai, gyvena 100 me­tų ir daugiau.

Lietuvoje auginama dažnai — parkuose, soduose ir sodybose, ypač kapinėse. Dera gausiai, sėklos išauga brandžios.

Vakarinės tujos yra daug formų. Vertingesnės šios: f. iastigiata hort.~ glaustašakė, siaura, kolonos pavidalo laja; f. globosa Gord.— krūmas ar neaukštas medelis, kompaktiška, rutuliška laja; f. globosa campasta hort.— krūmas rutuliška, tankia, smulkiašake, tamsiai žalia laja;  auga labai lėtai;  f. pumila Beissn.— žemutis,

nykštukiškas, lėtai augantis, tamsiai žalias krūmelis; f. Wareana hort.—krūmas piramidiška,_ tankiai vėduokliškomis šakomis laja; f. Wagneriana Frobel.—krūmas grakščiomis, į viršų kylančiomis šakomis; f. pendula glauca hort.—svyrančiomis šakomis ir pil­kai žaliais lapais; f. Hoveyi Hoopes — žemas krūmas glausta, tankia, rutuliškai kiaušiniška laja, šviesiai žaliais žvyneliais; f. ericoides hort.—jaunatviška forma. Ovališkai rutuliška, laiba-šake, tankia laja, žemas krūmelis; šalčiams jautrus; f. EUwange-riana hort.— žemas, daugialiemenis medelis. Dalis šakučių su spygliškais, dalis su žvyniškais lapais. Jaunatviška forma; f. lutea hort.—medelis cilindriška laja, gelsvais žvyniškais lapais, kurie ir žiemą išlaiko gelsvą spalvą; f. aureo-spicata_ Beissn.— grakšti forma,    blizgančiomis    šakutėmis,    kurių   viršūnėlės    auksiškai geltonos.

Vakarinė tuja — vertingas dekoratyvinis medis, plačiai naudo­jamas žaliojoje statyboje. Iš jos išauginamos gražios formuotos — karpomos gyvatvorės, įvairios figūros, žalios sienos. Sodintina mažomis vienarūšėmis grupėmis ir derinant prie kitų spygliuočių medžių. Ypač tinkamos kai kurios formos kapinėms papuošti.

Taip pat skaitykite: