Tuopa (Populus L.)

Gluosninių (Salicaceae) šeimos. Stambūs, dvinamiai medžiai. Lapai paprasti. Žiedai vienalyčiai. Vaisius — dėžutė. Sėklos smul­kios, su skristuku, vėjo išnešiojamos. Tuopos greit augantys medžiai, gyvena iki 100 metų ir daugiau. Auga įvairiuose dirvože­miuose. Miesto orą pakenčia gerai. Želdiniuose tuopos panaudo­jamos alėjoms, keliams apsodinti, grupėse. Jos tinkamos ap­sauginėms žalioms užtvaroms kolūkiuose ir pramonės rajonuose.

Gentyje yra apie 110 rūšių, augančių Siaurės pusrutulyje. Jų yra daug savaiminių ir kultūrinių hibridų. Dauginamos sėklomis, šaknų atžalomis, ūgliais.

Baltoji tuopa (P. alba L.). Stambus medis 25—30 (35) m aukščio, plačia stambiašakia laja. Lapai apvaliai kiaušiniški arba elipsiš­ki, ant ilgųjų ūglių lapai 3—5-skiaučiai; viršutinė pusė žalia, apa­tinė balta, pūkuota. Baltoji tuopa auga greitai. Šaknys gerai išsi­vysčiusios; vėjovartai atspari. Išaugina daug šaknų atžalų. Dau­ginama sėklomis ir šaknų atžalomis.

Dūmams, dujoms ir dulkėms atspari. Sodintina landšaftinio iš­planavimo parkuose arba miškuose-parkuose, grupėse su kitais medžiais, tinka ir pavieniui.

Berlininė tuopa (P. beroliensis Dipp.). Tai P. laurifolia ir P. pyramidaljs hibridas. Lieknas medis, 20—30 m aukščio, tankia, si­metriška, plačiai piramidiska laja. Žievė šviesiai pilka. Lapai kiau-šiniškai rombiški, 7—10 cm; jų viršutinė pusė skaisčiai žalia, blizganti, apatinė šviesesnė, matinė. Auga greitai, šalčiams atspa­ri. Sodintina pakelėse, alėjose, gatvėse, pavieniais medžiais ir mažomis grupėmis; apsauginiams želdiniams ūkiuose.

Glaustašakė, arba piramidinė, tuopa (P. pyramidalis Roz.). Lieknas medis 20—25—30 m aukščio, siaura, aukštyn kylančiomis šakomis laja. Lapai rombiški arba plačiai trikampiški, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė šviesesnė. Auga greitai, gy­vena iki 80—100 m. Šviesomėgis. Gerai pakenčia miesto aplinką, dūmus, dujas, dulkes, asfalto dangą. Šalčiams neatsparus. Medis tinka gatvėms, alėjoms apsodinti, pavieniui ir nedidelėse grupėse. Kanadinė tuopa (. deltoides Marsch.). Medis 20—25—30 m aukščio, plačia, stambiašake laja. Lapai plačiai kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne; viršutinė lapų pusė blizganti, žalia. Medis auga greitai, dirvožemiui nereiklus. Gerai pakenčia užterštą miesto ir pramonės rajonų orą. Sodintinas pramonės rajonų želdiniuose, grupėse, alėjose, prie vandens telkinių.