Vaismedžių persodinimas

vaismedžių persodinimas
vaismedžių persodinimas

Vaismedžių persodinimas

Kartais tenka persodinti suaugusius vaismedžius. Persodinti tinka tik sveikos, vešliai augančios ir ne senesnės kaip 10—15 metų obelys ir kriaušės. Ar vaismedis sveikas, galima įsitikinti išpjovus vieną kitą storesnę šaką. Pašalusių vaismedžių me­diena būna patamsėjusi, apmirusi ar net sutrešu­si. Šitokius vaismedžius, nepaisant jų amžiaus, persodinti neverta. Jeigu sode ar laukuose yra gra­žiai išaugusių, sveikų ir nepašalusių menkais vai­siais arba net laukinių vaismedžių, ypač kriaušių, jas taip pat verta persodinti ir tuojau ar po metų perskiepyti.

Vyšnios ir slyvos persodinamos tik jaunos, nepa­šalusios. Persodinant žagarvyšnes, rūgščiąsias vyš­nias ar vengrines slyvas, geriau imti jaunas atža­las, negu senus vaismedžius. Atžalas reikia parink­ti tik iš žinomų augalų ir kasant žiūrėti, kad jos tikrai būtų išaugusios iš šaknies, nes kitaip galima pasodinti menkaverčius sėjinukus.

Agrastus ir serbentus persodinti galima tik jau­nus, kelerių metų. Jei yra vertingų agrastų veislių, senus krūmus geriau dar metams palikti, senas šakas išpjauti, o jaunas apkaupti, kad įsišaknytų, ir tada atžalas persodinti į naują vietą. Senus juo­duosius serbentus persodinti pavojinga dėl to, kad gali būti perkeliamos pavojingos ligos (virusine garbenė) ar kenkėjai (pumpurinė erkutė), todėl visada geriau imti iš medelynų sveikus krūmelius.

Vaismedžių iškasimas. Vaismedžiai persodinami rudenį ar pavasarį su žemės kamuo­liu. Žemės kamuolys turėtų būti toks: 7—10 metų vaismedžių 1,0—1,25 m skersmens, 10—15 me­tų _ i 3—1,5 m’, 2030metų — 1,7—2,0 m skers­mens. Žemės kamuolys gali būti paliekamas cilind­ro arba kubo formos.Kasant mechanizuotai, pato­gesnė yra kubo forma. Mažu ekskavatorium (pri­taisytu prie traktoriaus „Belarus“) iš keturių pusių iškasama žemė, paliekant reikiamo dydžio kamuolį su  šaknimis.  Šaknų  galai  nupjaustomi aštriomisžirklėmis ar peiliu. Storos šaknys nupjaunamos pjūkleliu.

Šakos patrumpinamos apie vieną trečdalį jų ilgio, vainikas stipriai praretinamas. Praretinant geriausia išpjauti keletą stambių šakų. Būsimam vainikui numatyti gera kryptimi augančias šonines smulkesnes šakas.

Žemės kamuolį reikia sutvirtinti: apvynioti maišine medžiaga ir virvutėmis arba apkalti len­telėmis. Kamuolio apačia atpjaunama lanksčia stip­ria viela ar plonu lynu. Viela ar lynu apjuosiama apatinė kamuolio dalis, o galai užkabinami prie traktoriaus, kuriam pajudėjus įsitempusi viela ar ly­nas palyginti gražiai atpjauna žemės kamuolį kartu su gilyn einančiomis šaknimis.

Didesnius medžius persodinimui reikia iš anksto ruošti. Rudenį ar pavasarį numatytame atstume kasamas apie 60 cm gylio griovelis. Į griovelį pri­pilama derlingos žemės. Per vasarą šaknų priau­ga į pagerintą žemę, o rudenį, kai reikia medį iš­kasti, kasama toliau už pagerintos žemės ir perso­dinama jau aprašytu būdu.

Persodinti galima ir žiemą. Rudenį šaknys apkasamos aprašytu būdu, kamuolys suliejamas vande­niu ir laukiama, kol sušals. Kai žemė sušąla, vais­medis su sušalusiu žemės kamuoliu parvežamas į sodinimo vietą.

Sodinimas. Duobės paruošiamos tokio dy­džio, kad laisvai tilptų persodinamo vaismedžio šaknys su žemės kamuoliu. Jeigu žemės kamuolys buvo apkaltas lentelėmis su dideliais tarpais, so­dinti galima su visu apkalimu, o tankiau apkaltus reikia nuardyti. Taip pat reikia nuimti ir medžiagi­nius apraišalus. Duobėje vaismedį reikėtų orientuo­ti pagal saulės kryptį taip, kaip augo senoje vie­toje. Jeigu vaismedžiai sodinami buvusių vaisme džių vietose, duobes reikia iškasti daug didesnes, negu reikia vaismedžio šaknims, o užpilti atvežta nauja žeme, kurioje vaismedžiai neaugo. Užpila­mą žemę verta pagerinti, pridedant pūdinio ir mi­neralinių trąšų.

Pasodinus — nesvarbu rudenį ar pavasarį — reikia gausiai palieti, kad užsipildytų tarpai tarp pasodinto vaismedžio šaknų kamuolio ir užpiltos žemės. Vaismedį reikia pririšti iš trijų pusių, kad nejudintų vėjas. Geriausia rišti viela prie įkaltų bas­lių. Vaismedžiai geriau prigyja ir greičiau auga, kai jų kamienai ir šakų pagrindai aprišami sama­nomis, šiaudais, drožlėmis ar panašia medžiaga. Sausrų metu aprišalai drėkinami.