Vyšnių ir trešnių genėjimas

Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau iš­pjaunama tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5—6 metų, kada vaismedžiai pradeda gausiai derėti, vainikai retinami, taip pat trumpina­mos šakos, kad augtų daugiau jaunų šakų. Tų vyšnių, kurių žiediniai pumpurai kraunasi ant pir­mamečių ūglių, šakos būna nuplikusios, mažai šakotos. Jos trumpinamos iki gero atsišakojimo. Vyšnių, kurių derlius auga ant puokštinių šakučių, o jos visada turi vegetacinį galinį pumpurą, šakos trumpinamos iki bet kurios puokštinės šakutės. Šitaip šakos trumpinamos kas 2—3 metai. Svarbu, kad vaismedyje visada butų jaunų šakų, tada ge­rai ir derės. Viršūnės išpjaunamos 1,5—2 m aukšty­je iki gerai augančios šoninės šakos. Viso medžio aukštis būna 2—2,5 m.

Natūraliai trešnės išauga labai aukštos ir sun­ku skinti derlių. Jų viršūnė šalinama jau 2—3 me­tais. Jeigu tai nebuvo padaryta laiku, viršūnes ga­lima pjauti ir suaugusiems. Trešnių šoninės šakos geriau šakojasi negu vyšnių ir jas trumpinti galima panašiai kaip obelų — kai reti vainikai — daugiau, kai tankūs — mažiau.

Vyšnių ir trešnių tinkamiausias genėjimo laikas yra po žydėjimo arba liepos—rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šituo laiku nugenėtų geriau gyja žaizdos ir jos mažiau sakuoja negu nugenėtos pavasarį.