Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunama tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5—6 metų, kada vaismedžiai pradeda gausiai derėti, vainikai retinami, taip pat trumpinamos šakos, kad augtų daugiau jaunų šakų. Tų vyšnių, kurių žiediniai pumpurai kraunasi ant pirmamečių ūglių, šakos būna nuplikusios, mažai šakotos. Jos trumpinamos iki gero atsišakojimo. Vyšnių, kurių derlius auga ant puokštinių šakučių, o jos visada turi vegetacinį galinį pumpurą, šakos trumpinamos iki bet kurios puokštinės šakutės. Šitaip šakos trumpinamos kas 2—3 metai. Svarbu, kad vaismedyje visada butų jaunų šakų, tada gerai ir derės. Viršūnės išpjaunamos 1,5—2 m aukštyje iki gerai augančios šoninės šakos. Viso medžio aukštis būna 2—2,5 m.
Natūraliai trešnės išauga labai aukštos ir sunku skinti derlių. Jų viršūnė šalinama jau 2—3 metais. Jeigu tai nebuvo padaryta laiku, viršūnes galima pjauti ir suaugusiems. Trešnių šoninės šakos geriau šakojasi negu vyšnių ir jas trumpinti galima panašiai kaip obelų — kai reti vainikai — daugiau, kai tankūs — mažiau.
Vyšnių ir trešnių tinkamiausias genėjimo laikas yra po žydėjimo arba liepos—rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šituo laiku nugenėtų geriau gyja žaizdos ir jos mažiau sakuoja negu nugenėtos pavasarį.
