Drebučiai (želė)
– tai sustingusios su cukrumi virtos sultys. Geriausi drebučiai gaunami iš skaidrintų, daug rūgščių ir pektino turinčių sulčių, pavyzdžiui, iš antaninių bei laukinių obuolių, svarainių. Jei sultyse rūgščių mažiau kaip 1 proc, tvirtos konsistencijos drebučių negausime. Į sultis, kuriose mažai minėtų medžiagų, virimo pabaigoje pridedama vienam litrui sulčių 3 – 5 g citrinos rūgšties, 10 – 12 g maistinio pektino, arba rūgščių, pektingų agrastų, šermukšnių arba serbentų sulčių. 1 kg drebučių išvirti imama sulčių ir cukraus
Nuskaidrintos sultys virinamos nugraibant putas negiliame emaliuotame kaistuve, kol jų tūris ketvirtadaliu sumažėja. Po to iš lėto beriamas cukrus, o kad jis nenusėstų ant dugno ir nepridegtų, intensyviai maišoma. Ištirpus cukrui, dar virinama 7 – 10 min. Baigiant virti, jeigu reikia, pridedama rūgšties ir pektino arba agaro tirpalo. Virimo pabaiga nustatoma, lašinant lašus ant šaltos lėkštės ir, jeigu jie sustingsta ir neišsileidžia — drebučiai išvirę. Tada jie išpilstomi į švarias, karštu vaniu perplautas, gražios išvaizdos formas. Kad drebučiai būtų aromatingi, virimo pabaigoje įpilama aromatingų aviečių arba juodųjų serbentų sulčių, citrinos esencijos arba vanilės.